1919 m. spalio 22 d. | Pagalbos šauksmas iš Kaukazo

Sunkias valandas tenka pergyventi svetimoje šalyje mūsų tremtiniams, toli nuo tėvynės tebesantiems. Dažnai jiems tenka pritirti alkio ir šalčio; už kambarį nėra kuo mokėti; suskurdę, apiplyšę, jie laukia nesulaukia, prašydami Dievą, kad ko greičiausiai išvystų brangiąją savo tėvynę motutę – Lietuvą. Tremtiniai laukia, tik Lietuva ar jų laukia?

Lietuviai, tremtiniai mūsų šaukiasi!

Tremtiniai laukia, tik Lietuva ar jų laukia?

Vienintelė lietuvių įstaiga: „Nacionalis lietuvių komitetas“ Šiaurės Kaukaze, Novorosijsko mieste, nors dar energingai dirba, vis delto ima pristigti pajėgų. Lietuvos gi visuomenė nė amo neleidžia į tolimuosius Rusijos kraštus, kur tebevargsta tūkstančiai tremtinių.

Lietuviai! Jei jūsų širdyse dar neužgeso meilės kibirkštis, artimo pasigailėjimas, tai gelbėkite žūstančius savo brolius: rinkite aukų, siunčiokite žinių.

Ypač pavojinga mūsų jaunuomenei. Ji tarnauja rusų armijoje, priešų kulipkos šimtais skina mūsų ateities žiedus. Lietuva turi padėti Nacionaliajam Komitetui juos išvaduoti.

Jūs, draugai, studentai, ką veikiate, ko tylite?

Jūsų kuopelė, manau, jau didelė Lietuvoje, tai daug ir darbo padirbate; neleiskite mums pražūti.

Šiaurės Kaukazas tikisi pajudinsiąs šiuo atsišaukimu jautriąsias lietuvių širdis – vaduoti tremtinius.

Komiteto Sekretorius

studentas Vincas Čėpla.

Novorosijske, Aleksandrovskaja, 6:

Litovskij Komitet o biežencach.

1919 m. liepos 2 d.

Antanas Varašius (?) carinėje kariuomenėje. XX a. 1-2 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: „Lietuviai, tremtiniai mūsų šaukiasi!“, Nepriklausomoji Lietuva, nr. 117, 1919 m. spalio 22 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000395128?exId=99289&seqNr=1