1919 m. spalio 25 d. | Šančių kinematografas

Šančių kinematografas neturi nė mažiausios tvarkos. Susirinkusių vaikėzų būriai švilpia, klykia, daužos ir kas bjauriausia, mėgdžiojas kuo bjauriausiais žodžiais, net kitakart rusų kareivius prašokdami.

Šančių kinematografas neturi nė mažiausios tvarkos. Susirinkusių vaikėzų būriai švilpia, klykia, daužos ir kas bjauriausia, mėgdžiojas kuo bjauriausiais žodžiais, net kitakart rusų kareivius prašokdami. Anksčiau i kinematografą leisdavo tik nuo penkiolikos metų, o dabar visi vaikai gali eiti. Neišgirsi iš vaikų, kad kuris eitų savais pinigais; jie net giriasi vienas pinigų nuo tėvų pasivogęs, kitas vogtą vištą pardavęs, trečias kortomis išlošęs ir t. t. Be to nors šeimininkas, rodos lietuvis, svetimos kalbos turi pirmenybės. Tokia tvarka nepakenčiama. Mums svarbu pabrėžti tai, kad Šančiuose, jau neimant lietuvių visuomenės,  yra daug kareivių. Ir juos vaišinti tokia netvarka, tiesiog pasibraurėjimas, tai nepakenčiamas dalykas.

Kareivinės Šančiuose. 1929 m. Kaunas. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Šančių kinematografas (1919, Spalio 25). Lietuva (237), p. 2. [žiūrėta 2019-09-12]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65246&seqNr=2