- 1919-10-31
- Kaunas
1919 m. spalio 31 d. | Ričardo Baringtono Vardo pranešimas Lietuvos ministrui pirmininkui
Užbėgdamas už akių galimiems lenkų prieštaravimams, jog, kol lenkų politiniai kaliniai yra įkalinti Kaune, negalės būti kalbos apie draugiškus santykius, aš pateikiau britų ministrui tam tikrus faktus apie plataus masto lenkų perversmus, iš esmės turėjusius tikslą nuversti Lietuvos Vyriausybę ir siekti abiejų valstybių sujungimo.
[1919 11 01 Didžiosios Britanijos karinės misijos Lietuvoje atstovo Ričardo Baringtono Vardo pranešimas Lietuvos ministrui pirmininkui Ernestui Galvanauskui]
Kaunas. 1919 m. lapkričio 1 d.
J. E. Lietuvos Ministrui Pirmininkui
Sere,
Turiu garbės pranešti, kad š.m. spalio 31 d. laišku kreipiausi į Jo Karališkosios Didenybės
ministrą Varšuvoje, pateikdamas jam tam tikrus siūlymus ir prielaidas dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo.
Šiame kreipimesi raginau britų ministrą iškelti mintį Lenkijos Vyriausybei dėl konferencijos sušaukimo, kurioje turėtų dalyvauti britų, prancūzų, lenkų ir lietuvių atstovai, pirmininkaujami Sąjungininkų diplomato, greičiausiai amerikiečio, turinčio tiek lietuvių, tiek lenkų pasitikėjimą. Nurodžiau, kad Jūsų Vyriausybė yra pasirengusi dalyvauti tokioje konferencijoje, o rusų ir vokiečių veiksmų sukurtos sudėtingos situacijos akivaizdoje labai svarbu, jog Lietuva ir Lenkija, atsižvelgdamos į esamą padėtį, pasistengtų rasti abipusį draugišką savitarpio supratimą.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos akcentavau susiklosčius tokiai padėčiai yra: (1) esminis abipusių santykių pagerinimas; (2) abipusis maršalo Focho nubrėžtos demarkacijos linijos gerbimas; (3) geležinkelio, pašto, telegrafo ryšių atkūrimas tarp abiejų valstybių dėl abiejų jų naudos.
Toliau siūliau, jog mišri komisija, sudaryta, tarkim, iš dviejų lietuvių, dviejų lenkų, dviejų britų ir dviejų prancūzų atstovų, būtų įgaliota apsilankyti abiejose demarkacijos linijos pusėse tam, kad išsiaiškintų diskriminavimo ir žiaurumo atvejus – tiek lenkų prieš lietuvius, tiek lietuvių prieš lenkus, – taip pat tam, kad nustatytų kaltininkus ir įgyvendintų teisingumą visais šiais atvejais. Pranešiau J. B. D. ministrui, jog turiu storą lietuvių, gyvenančių lenkų okupuotoje teritorijoje, skundų bylą, ir pateikiau kelis ryškiausius pavyzdžius. Nurodžiau, kad tokios komisijos, apie kurią kalbama, sudarymo faktas turėtų teigiamą reikšmę ir konsekventiškai užbaigtų šiuos incidentus.
Užbėgdamas už akių galimiems lenkų prieštaravimams, jog, kol lenkų politiniai kaliniai yra įkalinti Kaune, negalės būti kalbos apie draugiškus santykius, aš pateikiau britų ministrui tam tikrus faktus apie plataus masto lenkų perversmus, iš esmės turėjusius tikslą nuversti Lietuvos Vyriausybę ir siekti abiejų valstybių sujungimo. Taip pat konstatavau, kad asmeniškai esu matęs dokumentuotus tokių perversmų įrodymus, ir paaiškinau, kad 68 čia kalintys lenkai, laukiantys viešo teismo, priklauso liūdnai pagarsėjusiai Karinei lenkų organizacijai (POW – Polska Organizacja Wojskowa). Pridūriau, jog Lenkijos Vyriausybė privalo įsisąmoninti, kad įkalinti tik tie asmenys, prieš kuriuos turima dokumentais pagrįstų įrodymų, ir kad kiekvienos vyriausybės svarbiausias uždavinys yra apsiginti nuo tokių pučistų.
Turiu garbės,
Sere,
Nuolankiai jūsų paslaugoms,
R. B. Wardas
Pulk. leit.
Komisaro pavaduotojas Pabaltijo valstybėms
Britų imperijos karinės misijos atstovas Ričardas Baringtonas Vardas garsėjo kaip vienas palankiausių Lietuvai britų karininkų. Tai juntama iš šio kreipimosi, kuriame reiškiami britų siūlymai, kaip išspręsti Lietuvos – Lenkijos konfliktą, kuriuos suformulavo būtent šis karininkas.
Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 320.