1919 m. vasario 10 d. | Apie pirmąjį „Głos Kowieński“ numerį

Taigi, gyvendami tokią valandą ir išgirdę, kad Kauno lenkai žada išleisti savo gimtąja kalba laikraštį mes laukėme jo su nekantrumu, nes tikėjomės, kad jau pirmame savo numeryje jis aiškiai pasisakys, kaip į tuos visus atsitikimus žiūri ir kaip savo brolių tokius darbus įvertina.

Vakar pasirodė pirmasis Kauno lenkų organo „Głos Kowieński“ – numeris. Kitokiu laiku, tai būtų paprastas atsitikimas, kurį užtektų paminėti vietos chronikoje. Bet dabar, kada Lietuvos valdžia organizuoja visas savo gyvąsias pajėgas, kad apginti Lietuvos nepriklausomybę ir jos žemių neliečiamybę, – valdžios būstinės vietoje pasirodymas lenkų kalbos laikraščio yra svarbus atsitikimas. Nes jame juk turi atsispindėti tai, ką mano ir kaip savo tėvynės reikalais rūpinasi ta Lietuvos piliečių dalis, kuri del šiokių ar tokių priežasčių lenkiškai kalba ir lenkais save laiko. Šią gi valandą lenkų laikraščio pasirodymas Kaune įgyja dar ypatingo svarbumo, nes, kaip girdėjome, lygiai šiomis dienomis mūsų vyriausybė vėl buvo priversta pasiųsti griežtą protestą Lenkijos vyriausybei del jos naujų darbų ir žygių prieš Lietuvą. Paaiškėjo, kad Lenkijos vyriausybė iš Varšuvos skiria ir siunčia savo valdininkus ne tik į Gardino guberniją, bet net į tokias vietas, kaip pav. Marijampolė ir kt, kur lenkų yra toks pat skaičius ir nuošimtis, kaip kokiam Petrakave ar Lomžoj lietuvių. Taip pat paaiškėjo, kad tie Lietuvos dvarininkai ir šiaip piliečiai, kurie laiko save lenkais, savo didžiumoje duoda pinigus ir siunčia žmones Lenkijos valdžiai, kad iš ten paskui ateiti ir… Lietuvos kariuomenę sumušus Lietuvą prie Lenkijos prijungti.

Taigi, gyvendami tokią valandą ir išgirdę, kad Kauno lenkai žada išleisti savo gimtąja kalba laikraštį mes laukėme jo su nekantrumu, nes tikėjomės, kad jau pirmame savo numeryje jis aiškiai pasisakys, kaip į tuos visus atsitikimus žiūri ir kaip savo brolių tokius darbus įvertina. Ir, teisybė, neapsirikome – nors ir nustebome. Pirmasis numeris nors mažas, bet du vedamieji straipsniai su vienu ir vieninteliu skyriumi: „Sprawy Polskie“ gana aiškiai pasako, prie ko tasai laikraštis linkęs ir kaip jis į ką žiūri. Jausdamies „atskirti nuo pasaulio“ ir „palikti sau“, laikraščio leidėjai, „nežiūrėdami materialinių, technikinių ir komunikacijos sunkenybių“, pasiryžo sutverti „Kauno lenkų opinijos organą“, teikti žinių apie „atmainas ir atsitikimus“, kurie visiems rūpi, ir jungti jėgas visų tų, kurie „save vadina lenkais“, pas kuriuos „plaka lenko širdis“, kad, „sustiprinus tautinės vienybės obalsiu“ kovoti del „plačiausių teisių įgavimo“. Ir paskui eina smulkios žinios, kas dedasi Lenkijoj, Poznaniuj ir kituose lenkų kraštuose, kaip stovi lenkų politikos reikalai užsieniuose ir… nei vienos eilutės iš Lietuvos, nei žodelio apie Lietuvą, – net žodis   L i e t u v a   visame laikraštyje nepaminėta   n ė   k a r t o! […]

Kauno herbas jungtiniame Lenkijos – LDK valstybės herbe. Apie 1781 m. Fotokopija. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: (1919, Vasario 11). Lietuva (27), p. 1. [žiūrėta 2019-01-29]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65259&seqNr=1