1919 m. vasario 12 d. | Artimiausi Lietuvos pramonės uždaviniai

Tik tą pramonė gali laikytis šalyje, kuri remiasi pakankamai tinkamos žalios medžiagos kiekybe ir gamina šalyje plačiai vartojamus produktus. Šitos sąlygos turi būti pagrindas Lietuvos pramonei plėtotis.

Tik tą pramonė gali laikytis šalyje, kuri remiasi pakankamai tinkamos žalios medžiagos kiekybe ir gamina šalyje plačiai vartojamus produktus. Šitos sąlygos turi būti pagrindas Lietuvos pramonei plėtotis.

Daugelio vartojami dalykai, kaip kiekvienoje šalyje, taip ir pas mus yra: 1) maisto dalykai; 2) išdirbiniai rūbams ir avalinei gaminti; 3) namams statyti medžiaga; 4) gyvenimo apyvokos dalykai; 5) gaminimo įrankiai ir 6) transporto priemonės.

<…>

Tokiu būdu trumpa Lietuvos gyvenimo reikalų apžvalga mums rodo, kad daugelis pramonės šakų galėtų Lietuvoje sėkmingai plėtotis, kadangi vietoje yra ir žalios medžiagos, ir kuro, ir prityrusių darbininkų, ir savoji rinka. Prieš karą ir dabar tuos fabrikus užstodavo namų dirbiniai. Naminė pramonė pas mus labai blogai organizuota, kaip technikos įtaisymo, taip ir žalios medžiagos naudojimo atžvilgiais dėlto jos dirbiniais padidės vertė.

Aišku, kad Lietuva kuri griežtai reikalauja politinio savarankiškumo, turi nutverti ir savo ūkio nepriklausomybę, organizuodama visų pirma krašto pramonę.

Mūsų šalis nėra per daug turtinga technikos pajėgomis, joje nėra stambių kapitalo organizacijų, bet apskritai gyventojai turi ištekliaus, dažnai visiškai nesunaudoto. Šitokių dalykų stovį prisieis naudoti pramonės įstaigų organizavimui, kooperacijos pamatais, valstybės kreditui padedant. Antroj vietoj turi būti valstybės pramonės įstaigos, ir tiktai trečioj kapitalistinės, kurios daugelyje atveju semsis svetimtaučių kapitalu. Nes ir blogiausiame pramonės stovyje pati pramonė yra naudinga ir duoda žmonėms uždarbio. Jeigu didesnės vertės turtas, pinigai lieka šalyje tai valstybė apskritai imant išlošia.

Svetimo kapitalo įkurta pramonės įstaiga, be abejo stengiasi gabent pinigus savo tėvynėn, dėlto yra naudingesnė visam kraštui valstybės įstaiga, nors ir paremta svetima paskola.

Prekybos ir Pramonės Ministeris Šimkus

Didžiausios mėsos įmonės AB „Maistas“ skerdyklų vaizdas iš lėktuvo. Kauno miesto muziejaus fondas.


Šaltinis: Artimiausi Lietuvos pramonės uždaviniai (1919, Vasario 12). Lietuva (28), p. 1. [žiūrėta 2018-12-13]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65260&seqNr=1