1919 m. vasario 13 d. | Žvilgsnis į praeitį

Ministerijoje — didžiulis sąmyšis. Pasirodė, kad I pulkas gerokai bolševikų apdaužytas, o pulko vadas karininkas Juozapavičius užmuštas. Pulkas traukiasi Marijampolės link. 

„<…> Kitas dvi dienas ir vėl buvo tas pats sakoma. Pagaliau vasario 13 d. man buvo įsakyta vykti nebe į Alytų, kur buvo formuojamas I pėstininkų pulkas, bet į Marijampolę. Ministerijoje — didžiulis sąmyšis. Pasirodė, kad I pulkas gerokai bolševikų apdaužytas, o pulko vadas karininkas Juozapavičius užmuštas. Pulkas traukiasi Marijampolės link. Paklausiau, kaip galėčiau pasiekti savo pulką. Man buvo patarta vykti į Aleksotą ir ten prie karčemos pastabdyti pravažiuojančias mašinas. Šoferiui, ar vokiečių, ar mūsų, duoti už nuvežimą 2—3 markes. <…>“

Šaltinis: Konstantinas Žukas, Žvilgsnis į praeitį, Vilnius, 1992, p. 121.


Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas (1920–1921 m.) Konstantinas Žukas savo atsiminimuose aprašo, kaip 1919 m. vasario 13 d. buvo skubiai karinės vadovybės iškviestas pakeisti I-ojo pėstininkų pulko vadą Antaną Juozapavičių. Pastarasis mūšio su bolševikais metu žuvo gindamas tiltą per Alytų. A. Juozapavičius buvo vienas labiausiai pasižymėjusių jaunųjų karininkų – dar prieš Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą jis kūrė tautinius dalinius Rusijos kariuomenėje, vadovavo garsiausiam tokiam daliniui – Atskirajam Vitebsko lietuvių batalionui. Pasižymėjo organizuotumu ir ypatinga drąsa, todėl tapo pirmojo ministro pirmininko ir krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro adjutantu. Prasidėjus kovoms su bolševikais A. Juozapavičius buvo paskirtas I-ojo pėstininkų pulko vadu, kur ir žuvo, savo 25-ojo gimtadienio rytą.

Daugiau apie A. Juozapavičių minėta ir kartu su projektu „LT1918“ rašytame straipsnyje.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Apie K. Žuką

Konstantinas Žukas – gimė 1884 m. Kaune, stojo savanoriu į carinės Rusijos kariuomenę, tarnavo Kauno tvirtovėje. 1907 – 1910 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Kovojo Pirmajame pasauliniame kare, daugiausiai Ukrainos teritorijoje. 1919 m. vasario 8 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, netrukus paskirtas I-ojo pėstininkų pulko vadu. 1920 m. birželio 19 d. tapo VI-osios Lietuvos vyriausybės, vadovaujamos Kazio Griniaus,  krašto apsaugos ministru, liepos 7 d., dar ir kariuomenės vadu. Šias pareigas ėjo iki 1921 m. balandžio 7 d. Buvo aktyvus kariuomenėje, kol paskirtas generolu leitenantu 1926 m. iš jos pasitraukė. 1944 m. pasitraukė į Vakarus,  1959 m. parašė memuarus apie nepriklausomybės kovas, 1962 m. mirė Klivlende (JAV).

Pašto ženklas, kuriame vaizduojamas A. Juozapavičius, dail. A. Varnas, 1922 m. Kauno miesto muziejaus fondai

7+