1919 m. vasario 16 d. | Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktuvės

Šiandien dar tik metai nuo tos valandos praėjo, bei kiek daug atmainų! Ir kiek visokių, šiaip ir taip susipynusių atsitikimų, kurių priežasties nei vaisių šiandien dar nė numatyti negalima.

Ir kaip prieš metus laiko visi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dokumentą pasirašiusieji Tarybos nariai, be pažiūrų skirtumo, sustoję vienas kitam pasižadėjo Lietuvos nepriklausomybę ginti, taip šiandien, pirmąsias metines sukaktuves švęsdami, visi tikrieji Lietuvos piliečiai pasižadėkime: kovoti ir dirbti iš paskutiniųjų, kad visus Lietuvos nepriklausomybės priešus iš Lietuvos išvyti ir patiems susikurti demokratiniais pamatais paremtą laisvą, nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuri su visomis kaimynų tautomis gyventų tikrai broliškuose santykiuose ir lygiomis teisėmis bei pareigomis dalyvaudama pasaulio tautų sąjungoje, teiktų savo visiems be skirtumo piliečiams laimingo ir šviesaus tikros kultūros gyvenimo.

Šiandien suėjo lygiai metai nuo tos dienos, kada Lietuvos Taryba vienu metu paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą valstybę su sostinę Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Plunksna, kuria L. V. Tarybos nariai pasirašė po minimu dokumentu, buvo paimta ir prašyta L. Mokslo Draugijos pirmininko Dr. J. Basanavičiaus padėti ją tautos muziejun. Patys gi L. V. Tarybos nariai visi sustoję, iškilmingai pasižadėjo ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę saugoti ir ginti nuo visų jos priešų.

Šiandien dar tik metai nuo tos valandos praėjo, bei kiek daug atmainų! Ir kiek visokių, šiaip ir taip susipynusių atsitikimų, kurių priežasties nei vaisių šiandien dar nė numatyti negalima.

Štai  tada net patsai Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dokumentas buvo laikinųjų Lietuvos šeimininkų vokiečių uždraustas spausdinti, o atspausdinus – konfiskuotas; šiandien gi Berlyne jau sėdi mūsų valstybės oficialinis atstovas – pasiuntinys. Tada svetimos valstybės kareivis – žandaras, buvo vienintelis Lietuvos žmonių sargas, teisėjas ir valdytojas, šiandien mes turime savo valdžią, miliciją, kariuomenę. Ir daug, daug šiandien turime kitokių dalykų, apie kuriuos prieš metus nedrįsome ne tik viešai kalbėti, bet net ir svajoti.

Bet iš kitos pusės pažiūrėjus – šiandien Lietuvos nepriklausomybei pavojus malonumas jei ne didesnis, tai ir ne mažesnis. Teisybė, tas pavojus gresia ne iš pereitų metų visagalingųjų okupantų vokiečių: jie nors laiko dar didelę Lietuvos dalį užėmę, bet jau jeigu nei išrokavimo neturi, kad Lietuvą pavergti ir anksčiau ar vėliau jie iš Lietuvos pasitrauks. Bet iš pietų lenkai daro ir darys visa, kad Lietuvą pavergti, o iš rytų išalkusios rusų minios, keletos lietuvių išsigimėlių vedinos atėjo Lietuvos pavergti, jos žmonių apiplėšti, jiems laisvės atimti. Ir šiandien, kada mes čia iškilmingai švenčiame Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktuves, tai ant fronto mūsų jauni kareiviai savo kraują lieja, begindami Lietuvos nepriklausomybę nuo rusų bolševikų tolimesnio veržimos, o už fronto mūsų broliai valioja tų pačių rusų bolševikų ir savo išsigimėlių spaudžiami bei skriaudžiami ir laukia nesulaukia ateinant jų išvaduoti.

Tokią tai valandą švenčiame pirmąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktuves. Valanda perrimta, kad būtų galima per daug linksmintis ir džiaugtis, ir per svarbi, kad būtų laiko ilgai kalbėti, tuo labiau ginčytis. Ne laikas ilgoms kalboms ar ginčams tada kada reikalas dirbti. Ir kaip prieš metus laiko visi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dokumentą pasirašiusieji Tarybos nariai, be pažiūrų skirtumo, sustoję vienas kitam pasižadėjo Lietuvos nepriklausomybę ginti, taip šiandien, pirmąsias metines sukaktuves švęsdami, visi tikrieji Lietuvos piliečiai pasižadėkime: kovoti ir dirbti iš paskutiniųjų, kad visus Lietuvos nepriklausomybės priešus iš paskutiniųjų, kad visus Lietuvos nepriklausomybės priešus iš Lietuvos išvyti ir patiems susikurti demokratiniais pamatais paremtą laisvą, nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuri su visomis kaimynų tautomis gyventų tikrai broliškuose santykiuose ir lygiomis teisėmis bei pareigomis dalyvaudama pasaulio tautų sąjungoje, teiktų savo visiems be skirtumo piliečiams laimingo ir šviesaus tikros kultūros gyvenimo.

„Vasario 16“. Kartinis Lietuvos šaulių sąjungos leidinys. Redagavo Aleksandras Marcinkevičius, viršelio dailininkas Kazys Šimonis. Kaunas, 1929 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1919 m. vasario 16 d. (1919, Vasario 16). Lietuva (32), p. 2. [žiūrėta 2018-12-13]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65264&seqNr=2