1919 m. vasario 27 d. | Miesto teatras

Vasario 23 d. rusai scenos veikėjai sujungtomis pajėgomis vėl surengė spektaklį. Tų pajėgų pasirodė esą taip nedaug, kad vėl gauta kviestis p-lę Babickaitę <…>. Publikos buvo labai maža. Ar tik neprisieis liautis rengus mūsų miesto teatre rusų spektaklius?

Vasario 23 d. rusai scenos veikėjai sujungtomis pajėgomis vėl surengė spektaklį. Tų pajėgų pasirodė esą taip nedaug, kad vėl gauta kviestis p-lę Babickaitę, kurią šį kartą afišos pripažino esančia lietuvių dramos kuopelės režisore ir pavardę padavė su lietuviška galūne. Publikos buvo labai maža. Ar tik neprisieis liautis rengus mūsų miesto teatre rusų spektaklius? Matyti, kad gerb. rusai artistai mėgsta sceną, bet jiems dėl publikos stokos teks ar dangintis pas rusus, ar išmokus lietuviškai, stoti lietuvių scenon. Vaidinta gerai. Man įdomiausias buvo A. N. Čechovo vienaveiksmis dalykėlis „Piršlybos“ (Predložonije). Dalykėlis – vien tik nagelis, bet tuoj matyti, jog tai leopardo! Daug reikėjo parodyti vaidinime įvairumo, daug sugebėjimo perėjimuose. Artistei Babickaitei visai pasisekė atlikti savo rolę. Galima būtų tą rolę suvaidinti kitaip, tik ne geriau.

Unė Babickaitė-Graičiūnienė (1897–1961) – viena žymiausių lietuvių tarpukario aktorių, pirmoji profesionali režisierė. Slapyvardis – Uné Baye, tikrasis vardas Uršulė. Ji yra dirbusi JAV bei įvairiose Europos šalyse, ten užmezgusi daug kontaktų su įvairiais kultūros ir meno žmonėmis.

Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė (Uné Baye). XX a. 4 deš. Kupiškio etnografijos muziejaus fondai

Šaltinis: Miesto teatras (1919, Vasario 27). Lietuva (41), p. 2. [žiūrėta 2018-12-13]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65274&seqNr=2