1919 m. vasario 28 d. | Svetimi kapitalai

Vis dėlto kaipo valstybės kūrimo idealas, pirmoje vietoje turėtų būti valstybinės gaminimo įstaigos. Ir tą idealą nors dabartinėse sąlygose sunkokai įvykdinamą, bet reikia iškelti ir normalaus gyvenimo eigoje prie jo siekti. Mūsų valstybė turi maža žemės turtų, tai bent jų išdirbimas turi būti suvalstybintas, kad kapitalas būtų ne asmenų privilegija, bet valstybės.

Pradėjus kalbėti mūsų pramonę, reikia paminėti, kad ji negali apseiti be sujungiojo stambaus kapitalo. Įsižiūrėjus į mūsų kraštą, turime pripažinti, kad kaip tik neturime tų krūvosna sukrautų pinigų, o be jų jau neįmanoma stambesnė pramonė. Taigi noromis nenoromis prisieis kreiptis į kitas valstybes ieškant pinigų. Antra tarus, ir kitų valstybių piniguočiai turėdami pinigų visuomet skverbsis įsigyventi ten iš kur jie galės gauti nemenkus pelnus. Pati valstybė ieškodama pinigų išlaidomis padengti kreipsis prie turtingesnių ir galima sulaukti jų antplūdimo, kaip pačiai valstybei skolinant, taip ir stengiantiems įdėti juos savo noru į mūsų pramonę. Kokia gi gali būti reikšmė tų svetimų finansinių kapitalų mūsų krašte?

Neprisieina daug nė kalbėti, kad jeigu į kokią nors pramonę įdedamas kapitalas, tai jau visuomet žiūrima, kad jis apsimokėtų ir jo savininkams duotų ne menko pelno. Dėl tų svetimų kapitalų reikšmės panašiame stovyje, kaip ir mes pasijuto Krymo Rusija. Dar prieš šį karą veik visos stambesnės pramonės įstaigos Rusijoje buvo ne rusų rankose. Dar labiau paaštrėjo dalykai, kada reikėjo įlysti į didžiausias skolas.

Įsižiūrėjus į valstybių istorijas, o ypačiai panagrinėjus karų priežastis, matome jog valstybės sienos nesibaigia tenai, kame jos yra užbrėžtos ir dvi gretimos valstybės neišrodo jau tiek nepriklausomos. Valstybės sienos baigiasi ten, kur baigiasi valstybės įtaka, imkime nors ir tokį pavyzdį. Vienoje valstybėje yra daug pramonės įstaigų priklausančių kitos valstybės piliečiams. Jeigu pradedamos siaurinti tų piliečių teisės jie varžomi tuomet visados už juos stoja jų valstybė, nes nors pinigai randasi ir ne valstybės sienose, bet atneša jai pelną.

<…>

Kauno panorama nuo Žaliakalnio: Putvinskio g. vaizdas. Centre – brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas. Nuotrauka daryta apie 1923–1925 metus. Fotografas ir fotoateljė nežinomi. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: Svetimi kapitalai (1919, Vasario 28). Lietuva (42), p. 2. [žiūrėta 2019-01-04]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65275&seqNr=2