1919 m. vasario 4 d. | Iš vyriausybės įsakymų

Vyriausybės įsakymu draudžiama kam nors pirkti iš vokiečių kareivių ar šiaip valdininkų maisto, kūro, gyvulių, kokių nors ūkio ar šiaip daiktų, trobesių ir kitokio turto. Nupirktieji daiktai bus atimami, pinigų gi nei Lietuvos vyriausybė, nei vokiečiai už taip nupirktus daiktus negrąžino ir negrąžįs.

Mums teko girdėti, kad vokiečiai labai dažnai parduoda turtą, kuris ištikrųjų priguli Lietuvos valstybei. Tokiu būdu iš žmonių pinigai išviliojami. Buvo atsitikimų, kad žmonės kreipėsi į L. Vyriausybę ir į vokiečius, bet pinigų atgal negavo. Dargi pats generalis vokiečių įgaliotinis p. Zimmerle nieko čia negalėjo padaryti, kad sugrąžinti išviliotus pinigus.

Taip pat visi vokiečių okupacijos valdžios padaryti kontraktai Liet. valstybės turtams naudoti irgi L. vyriausybės įsakymu panaikinti.

Laikinai draudžiama svetimšaliams pirkti ir kitokiu būdu įgyti nuosavybėn Lietuovoje nekilnojamasis turtas. Sutartys, padarytos priešingai šiam įstatymui, laikomos nebesančiomis.

Žemė, valdoma tų kolonistų, kurie po 1904 m. buvusiųjų rusų valstybinių, vadinamų valstiečių (krestianskij) ir bajorų (dvorianskij) bankų buvo įkurti Lietuvoje, šiuo grąžinama Lietuvos Valstybės nuosavybėn ir iš kolonistų atimama, o jiems iždas grąžina tai, ką jie buvo už žemę sumokėję.

Skolinamosios kasos ženklas. 1 markė. Kaunas, 1918 m. KMM fondai.


Šaltinis: Iš vyriausybės įsakymų (1919, Vasario 4). Lietuvos ūkininkas (3), p. 8. [žiūrėta 2019-01-29]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB010DF585?exId=13712&seqNr=8

6+