1919 m. vasario 9 d. | Pirmosios mūsų kautynės dėl Nepriklausomybės

Kulkosvaidžio ugnis bolševikų supimą sulaikė — ir jie pradėjo trauktis. Bet pasipylė ugnis iš Taučiūnų dvaro. Mūsiškiai atsišaudydami traukėsi. Čia apie 8 val. ryto ir žuvo Povilas Lukšys. Čia žuvo ir Kėdainių ap., būrio 2 arkliai.

Anksti rytą mūsų 16 — 17 žmonių žvalgyba su 1 kulkosvaidžiu, 5 vokiečių kulkosvaidninkais ir 2 raitais, susėdę į 2 roges, išvyko Šėtos link. Žvalgybos viršininku buvo V. Vainauskas, jo pavaduotoju Povilas Lukšys. Vykti turėjo per Taučiūnų kaimą. Besiartinant prie kaimo, raitininkai, jodami 400 — 500 žingsnių priešaky rogių, pastebėjo kaime raudonarmiečius. Vos apsigrįžę spėjo pranešti apie tai važiuojantiems, kaip pasipylė bolševkų grandinė, skaičiuje apie kuopą, ir pradėjo, supti mūsiškius. Mūsiškiai tai pamatę, vienas, antras sumišo ir pradėjo bėgti atgal. Bet P. Lukšio sudrausti ir, padrąsinti sugulo grandinėn ir pradėjo šaudyti. Vokiečiai kulkosvaidininkai šoko iš rogių ir bėgo atgal, palikę kulkosvaidį. Vainauskas kulkosvaidį ištraukė iš rogių, pastatė ir mėgino atidengti ugnį, bet su kulkosvaidžiu nebuvo pratęs veikti. Pamatęs tai vokietys „gefreitorius“ sugrįžo prie kulkosvaidžio ir pradėjo šaudyti. Kulkosvaidžio ugnis bolševikų supimą sulaikė — ir jie pradėjo trauktis. Bet pasipylė ugnis iš Taučiūnų dvaro. Mūsiškiai atsišaudydami traukėsi. Čia apie 8 val. ryto ir žuvo Povilas Lukšys. Čia žuvo ir Kėdainių ap. būrio 2 arkliai.

Kėdainių savanoris

Pašto ženklas, kuriame vaizduojamas P. Lukšys, dail. A. Varnas, 1922 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Dažnai ginčijamasi, kurią dieną iš tiesų žuvo Povilas Lukšys, vertinimai įvairuoja nuo 7 iki 9 d. Šiuo atveju pasitikime oficialia 10 metų įvykių minėjimo žinute, kurią spausdino Lietuvos kariuomenės žurnalas ,,Karys”, cituodamas pseudonimu pasislėpusį karį. Tikėtina, kad tai buvo geriausiai situaciją matęs, mūšio prie Kėdainių vadas Juozas Šarauskas, 1929 – 1940 m. ėjęs Kariuomenės generalinio štabo spaudos ir švietimo viršininko pareigas.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Pirmosios mūsų kautynės dėl Nepriklausomybės, Karys, 1929 02 05, p. 73. [žiūrėta 2019-02-01].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85925&biRecordId=7942

6+