1919 m. rugsėjo 17 d. | Gandas

Ar ten buvo Trockiui ar kam kitam paradas surengtas, sunku pasakyti. Naktį budriai praleidome savo apkasuose, laukdami bolševikų narsaus puolimo. Trockį dar iš 1917—1918 m. Rusijoje pažinojome, kuris savo kalba sugebėdavo uždegti kareivių narsumą.

Vieną dieną nugirdome gandą, kad į Dauguvos frontą atvyksta bolševikų karo komisaras Trockis. Ir ištikrųjų tą dieną, fronte prieš save išgirdome karinės muzikos aidus. Matyt, ten vyko paradas. Ar ten buvo Trockiui ar kam kitam paradas surengtas, sunku pasakyti. Naktį budriai praleidome savo apkasuose, laukdami bolševikų narsaus puolimo. Trockį dar iš 1917—1918 m. Rusijoje pažinojome, kuris savo kalba sugebėdavo uždegti kareivių narsumą. Tačiau ši ir kitos naktys praėjo ramiai.

Šioje pozicijoje neilgai teprabuvome. Rugsėjo 17  d. mūsų batalioną pakeitė iš Dauguvos fronto ir grįžome į lenkų, nes lenkai vėl pradėjo neberimauti. Mūsų kuopa šįkart užėmė barą Ksaverinos kaime, prieš Neries tiltą, Čiobiškio apylinkėje. Ir čia prabuvome tik trumpą laiką, be to, ramiai, be jokių kautynių. Buvo tik poilsis po Dauguvos kovų.

Vienas pagrindinių komunistinės ideologijos kūrėjų ir ideologų Leonas Trockis žvejybos metu. Nuotrauka iš Leon Rubinstein knygos Leon Trotsky. A Revoliutonary’s Life, Yale University Press, 2011, p.ii.

Vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių Stasys Butkus prisimena paskutines kovas netoli Daugpilio. Tarp karių pasklido gandai, kad į Raudonosios armijos pusę atvyksta pats šios karinės pajėgos kūrėjas ir bolševikų ideologas Levas Trockis. S. Butkus, pripažįsta, kad buvo girdėjęs apie ypatingus oratorinius bolševikų vado sugebėjimas. Tuo metu, vyko Rusijos pilietinis karas ir bolševikų padėtis buvo sunki  – L. Trockis net ragino bolševikų lyderį Vladimirą Leniną, atiduoti Peterburgą ir atsitraukti ginti Maskvos. Todėl Baltijos valstybių likimas nebuvo prioritetinis klausimas, bolševikams buvo svarbu užsitikrinti bent jų neutralumą, kol sprendėsi pačios Rusijos pilietinio karo likimas.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Stasys Butkus,Vyrai Gedimino kalne, Mėmingenas, 1957, p. 209-210.