1920 m. balandžio 18 d. | Siaučianti ispanka

Gatvės labai purvino, reikėtų į tai ypač žiūrėt, nes nešvarumas tai ligų priežastis. Anykščių apylinkėj labai plačiai siaučia ispanka (ispaniškasis gripas). Pav. Gajaus kaime mirė kasdien bent po kelis žmones.

Anykščių valsčiaus valdyba vos kruta, kasos knygų ir rekvizicijos nieks neveda. Buvo valstybės kontroleris, kitų dalykų negalėjo revizuoti, bet įsakė būtinai turėt kasos ir rekvizicijos ėmimo knygas, bet iki šiol nėr. Valdyba nesistengia tinkamai sutvarkyti rekvizicijas.

Milicijos štabui pasikeitus darbas vyksta nuosekliau, tik peiktina, kad neboja švarumo. Gatvės labai purvino, reikėtų į tai ypač žiūrėt, nes nešvarumas tai ligų priežastis. Anykščių apylinkėj labai plačiai siaučia ispanka (ispaniškasis gripas). Pav. Gajaus kaime mirė kasdien bent po kelis žmones. Daugiausia ligonis atkrito ir dėl neatsargumo susirgus plaučių uždegimu, o gydytoju nesirūpino.

Joniukas


Dabar pasaulį krečia COVID-19 viruso pandemija, o prieš 100 metų po pasaulį plito vadinamasis ispaniškasis gripas. 1918–1920 m. ispaniškasis gripas, skirtingais duomenimis, visame pasaulyje nusinešė iki 100 mln. gyvybių. Ši epidemija pasiekė ir Lietuvą. Gripu užsikrėtusių žmonių mirštamumas buvo didelis, tačiau tiksli statistika nėra žinoma. To meto spaudoje informacijos apie epidemiją buvo, tačiau ne itin daug. Šalies gyventojai ypatingo dėmesio pandemijai neskyrė, nes neseniai praūžus Pirmajam pasauliniam karui buvo įpratę prie netekčių, todėl nelaimes priėmė kaip savo kasdienybės dalį. Liaudyje ispaniškasis gripas buvo vadinamas tuo pačiu vardu, kaip ir kitos ligos – karštine, sloga arba, kaip matome straipsnyje, „ispanka“. Gydymas buvo taikomas toks pat, kaip susirgimams, kada ligoniui sukildavo temperatūra. Daugelio Lietuvos parapijų kunigai mišių metu minėdavo siaučiančią neįprastą karštinę ir ją siejo su badmečiu bei žmonių išsekimu.

Apie atstumo laikymąsi šios epidemijos metu nėra žinių, tačiau karantinas lietuviams jau buvo žinomas. 1918 m., kada Rusijoje, Voroneže, gyvenę lietuviai pradėjo grįžti į gimtinę, jie buvo karantinuojami Obeliuose (dab. Rokiškio rajonas) ir Kaune, Žaliakalnyje. Nebuvo skirstoma, kas kokiomis ligomis sirgo, tačiau Rusijoje tuo metu buvo kilusios kelios epidemijos, todėl grįžusiems ir reikėdavo išbūti karantine, nes pradėjus jiems leisti laisvai judėti Lietuvoje, tai būtų sukėlę infekcinių ligų protrūkius.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė

Šventoji ties Anykščiais. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus


Šaltinis: Anykščiai (1920, Balandžio 18). Lietuva (85 (367), p. 3. [žiūrėta 2020-03-23]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64746&seqNr=3

Prieiga internete: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/mediaObjectPreview/9057965/9059517?_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_backUrl=%2Fgreita-paieska%2Fperziura%2F-%2Fexhibit%2Fpreview%2F9057965%3Fs_id%3DP1lWIYlph18Zsvyh%26s_ind%3D31%26valuable_type%3DEKSPONATAS

5+