1920 m. balandžio 23 d. | T. Naruševičiaus misija
Anglai eina su savo kapitalu, reikalingu lentpiuvėmdirbtuvėm įrengti. Tas jų kapitalas ir yra nejudomas ir mes jį po kiek metų turėsim išmokėt, pasilikdami sau tas lentpiuves ir dirbtuves.
Mūsų korespondentas kalbėjas su finansų ministerijos įgaliotiniu, inžin. Tomu Naruševičiumi, važiavusiu į Londoną tartis su Anglų bankais Lietuvos miškų naudojimo reikalu.
– Lietuvos miškų naudojimas yra labai svarbus mūsų pramonės šaka ir yra reikalo rimtai tas dalykas pasvarstyt. Nuo mūsų miškų naudojimo sutvarkymo ateity pareis ir mūsų valstybės labas. Mūsų miškai – tai mūsų aukso fondas; nenukirstų medžių kaina – tai mūsų nejudomasai kapitalas. Taip, kaip buvo mūsų miškai naudojami rusų laikais, jau nekalbu apie vokiečius, toliau taip būti negali. […]
Anglai eina su savo kapitalu, reikalingu lentpiuvėmdirbtuvėm įrengti. Tas jų kapitalas ir yra nejudomas ir mes jį po kiek metų turėsim išmokėt, pasilikdami sau tas lentpiuves ir dirbtuves… […]
Sutartis turi tikslo nustatyt, kad per metus turbūt išdirbta ne mažiau kaip į tris milionus svarų sterl. medžių, iš kurių apie vienas milionas svarų gali tekt grynojo pelno valstybei, imant dabar medžių kainą ir daugiau kaip vienas milionas svarų tektų darbininkam.
Be to, tie trys milionai svarų sterlingų būtų ir mūsų užsienio fondas, už kurį mes gautume iš Anglų prekių…
Smulkesnių apie tą žinių miškų naudojimo sutartį duosim kiek vėliau. […]
Šaltinis: „T. Naruševičiaus misija“, Lietuva, nr. 89 (371), 1920 m. balandžio mėn. 23 d., p. 1.
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64741&seqNr=1