1920 m. birželio 16 d. | Padėtis su streikais

Šiai padėčiai susidorius, pradžioj birželio streikavo Kauno spaustuvių darbininkai. Buvo patiekta visai smulkių ir rodos aiškių reikalavimų, tačiau turinčių kitokios reikšmės. Tarp ko kito buvo reikalauta, kad į spausuves būtų priimami darbininkai tiktai per profesines sąjungas-ir sąjungos dėl darbininkų neatsako.

Padėtis su „streikais“. Steigiamąjam seimui išleidus amnestijos įstatymą buvo paleisti ir visokie svetimų valstybių agentai. Pasinaudodami laisve jie vėliai sukruto varyti propogandą kitų valstybių naudai, kurios šiam reikalui lėšų nesigaili. Jei nebūtų  net ir tam tikrų įrodymų apie svetimų pinigų įgabenimą galima būtų numanyt reikalų esmė ir iš fakto, kad Kaune rusų pinigų kursas nuostabiai krito. Kiek seniau net oficialiai buvo nustatyta: rusų rubliui – viena markė. Privatiniai perkant ir daugiau buvo galima gaut. O dabar jau rusų rubliai temoka tik pusę to, kiek buvo mokama pirmiau. Rusų rubliai taip atpigo dėl tos priežasties, kad jų labai daug prigabenta. Tačiau, kaip tenka iš visai patikimų šaltinių patirt, yra apmokamų agentų varyt propogandai ne tik iš Maskvos, bet ir iš Varšuvos. Lietuvoje netvarką kelt – ir Maskvos ir varšuvos uždaviniai sutampa.

Maskvos uždaviniai, kaip susekta iš rusų slaptų dokumentų, yra aiškūs: veikt Lietuvos valstybei pasiremiant į legalias organizacijas, būtent profesines draugijas. Suorganizavę tokios lyties jėgą, kurių tikslų toliau siektų – aišku. Visa daroma gudriai ir planingai, kad net pačios profesinės sąjungos kartais nejunta, kaip jas svetimi pinigai suglobia. Šiai padėčiai susidorius, pradžioj birželio streikavo Kauno spaustuvių darbininkai. Buvo patiekta visai smulkių ir rodos aiškių reikalavimų, tačiau turinčių kitokios reikšmės. Tarp ko kito buvo reikalauta, kad į spausuves būtų priimami darbininkai tiktai per profesines sąjungas-ir sąjungos dėl darbininkų neatsako. Kitose šalyse tat yra įvydyta, tik tenai profesinės  sąjungos yra gerų piliečių rimtos organizacijos ir kaip tokios sudaro stiprų  darbo laidavimą. Kauniškė sąjunga to pobūdžio neturėjo. Tuo labiau, kad joje daugiausiai  darbavosi asmens, kurie nėra Lietuvos piliečiai. Prasidėjus streikui Valstybės spaustuvė tuojau buvo reorganizuota. Darbininkai joj dirba kaip Valstybės tarnautojai. Bendrais valstybės įstatymais rūpinamos jų teisės ir pareigos. Tuo pačiu pašalinama streiko galimybė ateity. Šiuos pagrindus nustačius spaustuvė pradėjo jau funkcionuoti. Tačiau kitos spaustuvės dar streikuoja ir kiti laikraščiai išeit negali. Streiko komitete sėdi daugiausiai žydai ir rusai, kurie rusų kalbą pakelbė Maskvos internacionaline kalba ir tik tąja kalba su jasis galima susikalbėti: kalba, žinoma sunki. Naudodamies susirinkimų laisve tie agentai buvo padarę keletą mitingų, kurie yra pažymėtini. Juose, žinoma, daugiausia kalbėjo “internacionaline“ kalba – rusų arba jo pavaduotoja  lenkų kalba. Girdėjosi grasinimų ir Lietuvos darbo žmonių pašauktąjam Steigiamąjam Seimui. Be to karakteringa, kad viename mitinge karštas agitatoris baisiai papyko, kam į Lietuvos Steigiamąjį Seimą įėję lenkų atstovai! Tai labai daug nušviečia. Kiek tenka patirt, lietuviai darbininkai savo „internacionaliniais“ rusų kailio vadais nepatenkinti ir bando jais nusikratyt. Tačiau „streiko šventėj“ šeimininkai ne jie. Tokia yra padėtis. Visuomenė turėtų tatai tinkamai įvertint ir svetimų valstybių „reikalų gynėjam“ pareikš atatinkamos užuojautos…

Panoraminė Naujamiesčio ir Žaliakalnio fotografija. Centre – Lietuvos valstybinės spaustuvės pastatas. 1929 m. pastatas pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pertvarkytas ir perduotas Vytauto Didžiojo universitetui. 1928-1929 m. S. Lukošiaus reprodukcija. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Padėtis su streikais, Lietuva, 1920 m. birželio 16 d., nr. 122 (404), p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076

6+