1920 m. gegužės 24 d. | Lenkai stumiami atgal

Mūšiai prasidėję ir aplink Kijevą. Lenkai visur mėgina parodyti savo stiprybę. Bet niekur neatlaiko prieš bolševikų spėkas. Visur jie priverčiami atsimesti atgal.

Matyt veikiai jie neteks ir Kijevo.

Londonas, geg 24. – Iš Maskvos bevieliu telegrafu šeštadienį paskelbta oficijalių žinių, kad bolševikų armijos pažangiuoja visu lenkų-ukrainų frontu. Ypač lenkai baisiai šutinami šiaurinėje fronto dalyje. Tenai ir lietuviams yra pavojaus.

Mūšiai prasidėję ir aplink Kijevą. Lenkai visur mėgina parodyti savo stiprybę. Bet niekur neatlaiko prieš bolševikų spėkas. Visur jie priverčiami atsimesti atgal.

Molodečno ruože po žiauraus mūšio bolševikai persimetė per upę Černica įveikę lenkus. Dešiniąjam upės Berezinos šone jie paėmė kelis sodžius. Ten kaikuriose vietose nepaprastai atkakliai kautasi.

Borisovo apylinkėse šiaurrytuose nuo Minsko, bolševikų kariuomenė pakėlė naują puolimą ir varosi pirmyn.

Be to, bolševikų kariuomenė varosi ant Švenčionių, taigi ir ant Vilniaus.

Nors bolševikų oficialiuose šaltiniuose neminimas Dvinskas , bet matyt lenkai iš ten jau bus išmušti.

Iš Varšavos depešoje pripažįstami lenkams nepavykimai. Bet pareiškiama , kad į 24 valandas ties Berezina lenkai atmušę net devynis bolševikų užpuolimus.


1920 m. pavasarį Lenkijos karinės pajėgos vadovaujamos maršalo Juzefo Pilsudskio sudarė taiką su Ukrainos karinėmis pajėgomis, kurioms vadovavo Simonas Petliūra. Šias neseniai buvo sumušę bolševikai, todėl dalis ukrainiečių pajėgų jau buvo prarastos. Kartu buvo nuspręsta suduoti smūgį Sovietų Rusijai ir užimti bolševikų valdomą Kijevą. Remiami ukrainiečių kariuomenės likučių lenkai užėmė Kijevą, o šiaurėje Minską. Pilsudskis šiame kare vadovavosi Abiejų Tautų Respublikos atgaivinimo šūkiu. Šiame toliausiame Lenkijos kariuomenės pasiektame taške buvo beveik pasiektos 1772 m. ATR rytinės sienos. Vis dėlto, bolševikai įveikę opoziciją Rusijos viduje sutelkė jėgas ir ėmė kontraatakuoti. Šiame ,,Draugo“ numeryje aprašomos pirmos jų kontraatakos. Lietuvių spauda atsargiai sekė įvykius – bolševikų sugrįžimo į Lietuvą bijota, kita vertus, nepasitikėta ir lenkais – Lietuvoje dominavo idėjos siekti nepriklausomybės be jokių sąjunginių ryšių su Lenkija ar kitomis valstybėmis, be to Lenkijos kariuomenė kontroliavo Vilnių ir didelę rytinės Lietuvos dalį, netrūkdavo pasienio konfliktų. Tai skatino atsargią Lietuvos vyriausybės laviravimo politiką.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Tolimiausias Lenkijos užimtos teritorijos plotas rytuose, prieš Sovietų Rusijos kontraataką. 1920 m. gegužė.


“Draugas”,  1920 05 24, Nr.123, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=197194

Fotografija: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:PBW_June_1920.png

8+