1920 m. gegužės 30 d. | Vargonininkų reikalais
Kol vargonininkui bus mokama tik likučiai nuo klebonijos įplaukų, kol jie bus naudojami asmens reikalam, kaip tarnai, tol vargonininkas skurs medžiaginiai ir dvasiniai ir negalės būt naudinga tėvynei. Aišku, kad vargonininkams reikia organizuotis, nes tik organizacijoj esant galima sėkmingai dirbti ir savo reikalus ginti. Pavyzdį rodo Amerikos lietuviai vargonininkai.
Mūsų vargonininkai prieš karą nemaža nuveikė visuomeniniam darbe: vesdavo korus, laikraščius platindavo ir t. t. O mūsų laikais, kai kultūros darbas plačiai varomas ir darbininkų tam darbui, ypač sodžiuje trūksta, mūsų vargonininkai, susidurdami su žmonėm ir turėdami juose šiek tiek pasitikėjimo, galėtų daug ko padaryt. Nekalbant apie korą, orkestrą, kiek daug vargonininkas gali padaryt, platindamas laikraščių, rinkdamas folkloro, aukų; o koperatyvai, vaikų prieglaudos, įvairios sodžiaus draugijos, vakariniai bei šventadienio suaugusiem kursai, knygynas – ten visur vargonininkas galėtų būti veiklus darbininkas. Tik norint, kad vargonininkas būt toks, reikia jį pakelt išsilavinime ir pagerint jo gyvenimą. Kol vargonininkui bus mokama tik likučiai nuo klebonijos įplaukų, kol jie bus naudojami asmens reikalam, kaip tarnai, tol vargonininkas skurs medžiaginiai ir dvasiniai ir negalės būt naudinga tėvynei. Daug gerų vargonininkų, buvusių tokioj padėty turėjo mesti vargonininkavę. Bet ne visi tai gali padaryt. Aišku, kad vargonininkams reikia organizuotis, nes tik organizacijoj esant galima sėkmingai dirbti ir savo reikalus ginti. Pavyzdį rodo Amerikos lietuviai vargonininkai. Ten yra vargonininkų sąjunga, ten dainuoja sujungtais, 200 žmonių korais, sąjunga gamina pigiai gaidų, knygų, ir vargonininkas nepriklauso vien nuo klebono malonės.
Lietuvoj vargonininkų sąjunga būtinai reikalingas daiktas. Gal rastųs kas iš Kauno muzikų ar šiaip jau vargonininkam prijaučiančių, kurs imtūs iniciatyvos sušaukti vargonininkų suvažiavimą jų reikalam aptart ir tuo pastūmėtų juos į darbą.
P. Bortkevičius
Šaltinis: „Lietuva“, 1920 m. gegužės 30 d., Nr. 117 (399), p. 2
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64804