1920 m. gruodžio 24 d. | Kalėdos ir ramybė

Lietuva švenčia Kalėdas. Žmonės svečiuojasi vieni pas kitus, ruošia vakarus, šokius, pasilinksminimus. Žmonės sotūs, linksmi ir laimingi.

Lietuva švenčia Kalėdas. Žmonės svečiuojasi vieni pas kitus, ruošia vakarus, šokius, pasilinksminimus. Žmonės sotūs, linksmi ir laimingi.

Bet galėtų būti ir kitokios Kalėdos. Galėjo būti ir taip, kad kiekvienas bijotų išeiti iš savo buto: galėjo būti, kad visi turėję sėdėti nešildytuose butuose ir Kalėdoms neturėti kąsnelio duonos. Taip būtų buvę, jei Lietuvos kareivis savo krūtine nebūtų atrėmęs priešo durtuvų. Jei būtų atėję priešai, būtų išplėšę viską ir šiemet per Kalėdas nesigirdėtų jaunimo klegesio, linksmumo, bet girdėtųsi tik dejavimai ir keiksmai. Jei būtų užėję lenkai, būtų ir pas mus tas, kas dabar yra Lenkuos – badas.

Pilieti, pamąstyk, kam turi būti dėkingas, kad šiandien esi sotus ir linksmas?

Bet priešas dar veržiasi, dar bandito Želigovskio gaujos tebesėdi Vilniuje, priešai rengiasi užeiti ir išplėšti viską, ką tik turi. Ar pamąstei apie tai? Jei pamąstei, tai kodėl gi neskolini Valstybės iždui pinigų krašto ginimo reikalams. Jei nebus įgyta ginklų, nebus galima atsiginti nuo priešo ir žus Lietuvos ir kartu visų jos žmonių laimė.

Švęsdamas Kalėdas nepamiršk, kad tavo linksmumas ir laimė pirkta Lietuvos sūnų krauju. Tu linksminies, o kareiviai apkasuose šąla. Tad skolink pinigų įtaisymui jiems gerų ginklų ir drabužių. Skolink, nes jei neskolinsi, nebus ginklų, užeis priešas, žus ištekliai ir užviešpataus badas.

Pilietis

Kalėdos Majauskų namuose Miško gatvėje. Kaunas. 1920 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Lietuva, 1920 m. gruodžio 24 d., Nr. 282 (564), p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64785

7+