1920 m. gruodžio 25 d. | Butų stoka

Kaune taip pasidarė ankšta gyventi, kad vienas kitam lipa ant sprando, rekvizuoja kambarius ir visi kenčia daug nemalonumų ir pavojų. Jeigu prie tokios kamšos įsisuktų koki epidemija tai pjautų žmoneles kaip šieną.

Butų stoka Kaune taip pasidarė ankšta gyventi, kad vienas kitam lipa ant sprando, rekvizuoja kambarius ir visi kenčia daug nemalonumų ir pavojų. Jeigu prie tokios kamšos įsisuktų koki epidemija tai pjautų žmoneles kaip šieną.

Tuo tarpu Kaune daugybė butų stovi tuščių, jiems paprastai trūksta langų ir durų. Indėdinus kas trūksta ir padarius remontą atsidarytų naujų gyvenamų butų koks 100 su viršum. Klausimas – delko niekas to remonto nedaro. Namų savininkams prie dabartinių nuomos įstatų tikrai gal neapsimoka remontas daryt, kiti gal neišsigali, kitų savininkų gal visai nėra Kaune.

Bet juk yra miesto „butų komisija“, yra rodos ir valdiškasis „butų skyrius“, kurs surašinėdavo visus tuščius butus. Dėlkogi jie nepasiima iniciatyvos šiame reikale. Atiduotų kokiam „Eglynui“ ar „Uosiui“ langų ir durų sudėjimą, remonto darymą, paskui gi nuomuojant naujus butus atsiimtų remonto išlaidas. Atsirastų gal ir gyventojų, kurie savo kašin galėtų susidėdint langus, duris ir indėtus iškaštin išgyventi.

Kan gi čia viens kitam lipti ant sprando, kad mums matos galima to viso išvengt patiems nusitvėrus šiokios tokios iniciatyvos.

Kauno pilietis

Žaliakalnis – Parodos kalnas ir Petro Vileišio aikštė 1938 metų žiemą. Kaunas. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija iš negatyvų albumo „Kaunas – laikinoji sostinė. Senamiesčio ir Vilijampolės panorama iš lėktuvo 1919–1939 m.“ Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Kauno pilietis „Kauno kronika“, Laisvė, nr. 20, 1920 m. gruodžio mėn. 25 d., p. 7.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000658346?exId=111327&seqNr=7

5+