1920 m. gruodžio 3 d. | Lenkų kerštas

Tik atsiminkime visą eilę karininkų ir kareivių dvarininkų, kurie tarnauja ar Želigovskio armijoje, arba šiaip jau bedirbami Lenkų valstybei mums duobę kasa. Iš kur Sapiehos, Pilsudskiai, Koscialkowskiai, Kosokowskiai, Mackevičiai, Romeriai t.t. Kurie net drįsta atvažiuoti pas mus ir Lenkų valdžios vardu su mumis tartis? Kažin ar mes prie tokių prikibti negalėsim? Ar ne metas būtų dabar pačiupinėti tuos ponelius, kurių vaikai, tanraudami lenkų legionuos lieja mūsų brolių kraują. Benebūtų tuomet Želigovskio ,,riteriai“ sukalbamesni.

Gruodžio 3 d. ,,ELTOS“ pranešimu suėmimai Vilniaus lietuvių gimnazijos mokytojų ir kaikurių mokinių esą sąryšy su paskyrimu svarstyti gruodžio 14 d. žinomos P.O.W. (Lenkų kariškos organizacijos) bylos. Girdi laikinoji Vidurinės Lietuvos valdžia norinti  presiją daryti į Šiaurinės Lietuvos valdžią, kad ši pastaroji paleistų iš kalėjimo žinomus mums maištininkus.

Kaip ten bebūtų bet lenkų pasielgimas su visai nekaltais mokytojais ir mokiniais Vilniuje yra daugiau negu keistas. Lietuvos valia suimdama P. O. W. organizaciją užtiko dideliausių mūsų nepriklausomybės priešų darytą planą kaip nuvertus mūsų valdžią, atvedus čionai lenkus ir pastačius lenkišką lietuvių valdžią, padaryti Lietuvos ir Lenkijos uniją. Įdomu būtų sužinoti ką rado lenkai kratydami ir suimdami lietuvius Vilniuje?

Jei tai yra kerštas, tai Lietuvos valdžia norėdama kerštu atsilyginti ras dar ne vieną įtariamą ir prasikaltusį lenką, kuriuos bus galima suimti ir ne vien dėl keršto laikyti kalėjime arba konfiskuoti dvarus.

Tik atsiminkime visą eilę karininkų ir kareivių dvarininkų, kurie tarnauja ar Želigovskio armijoje, arba šiaip jau bedirbami Lenkų valstybei mums duobę kasa. Iš kur Sapiehos, Pilsudskiai, Koscialkowskiai, Kosokowskiai, Mackevičiai, Romeriai t.t. Kurie net drįsta atvažiuoti pas mus ir Lenkų valdžios vardu su mumis tartis? Kažin ar mes prie tokių prikibti negalėsim? Ar ne metas būtų dabar pačiupinėti tuos ponelius, kurių vaikai, tarnaudami lenkų legionuos lieja mūsų brolių kraują.  Benebūtų tuomet Želigovskio ,,riteriai“ sukalbamesni.


,,Laisvėje“ piktinamasi, kad Lenkijos pajėgos Vilniuje suėmė lietuvius mokytojus, tai buvo siejama su tuo, kad Kaune gruodžio 14 d. turėjo įvykti Lenkų karinės organizacijos narių, kurie 1919 m. rengė sąmokslą vildamiesi nuversti Lietuvos vyriausybę ir ją pakeisti sukalbamesne, kuri galėtų būti marionetinė Lenkijai, teismas. Dienraščio tonas skausmingas, priekaištaujama, kad nemažai ryškiausių tuometinės Lenkijos valstybės veikėjų su pačiu galingiausiu iš jų – Juzefu Pilsudskiu, kuris buvo taip vadinamas ,,valstybės viršininkas“ ir kartu aukščiausias Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas priešakyje buvo kilę iš Lietuvos, čia turėjo daug giminaičių , savo dvarus, tačiau kritiniu atveju veikė prieš Lietuvos valstybę. Keliamas klausimas ar neverta atimti jų dvarų, o jų pačių suimti. Kartu tai parodo sudėtingą to meto raizginį, kai dalis Lenkijos valstybės ryškiausių politikų, kartu ir didžiavosi savo lietuviška kilme. Be minėto Pilsudskio, Liucijano Želigovskio yra paminėti ir kai kurie kiti, tarp jų pastariesiems artimas Marijanas Žindramas Koščialkovskis kilęs iš Rokiškio rajono, taip pat Lenkijos užsienio reikalų ministras Eustachijus Sapiega kilęs iš garsiosios Lietuvos didikų giminės, bei vėliau Lietuvos pusę pasirinkęs dar vienos garsios giminės atstovas Mykolas Riomeris, bandęs tarpininkauti deryboms tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Tuometinės Lenkijos vyriausias karinių pajėgų vadas ir valstybės viršininkas maršalas Juzefas Pilsudskis. Darbininkų muziejaus Kopenhagoje fotografija. Europeana.


Šaltinis: Laisvė,  1920 12 08, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=111320

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/2024917/photography_ProvidedCHO_Arbejdermuseet___ABA_F20130714008

6+