1920 m. gruodžio 8 d. | Moters valdininkės

Kad moters tapo prileistos prie beveik visų valdiškųjų užsiėmimų tai labai teisinga. Inteligentė privalo darbo, kurį sakos galinti pridirbti geriau nei vyrišką.

Kad moters tapo prileistos prie beveik visų valdiškųjų užsiėmimų tai labai teisinga. Inteligentė privalo darbo, kurį sakos galinti pridirbti geriau nei vyrišką. Buvo gi <<moterininkų>> ar kaip juos pavadinsi, feministas, tuos kurie net sakė moters net dar geriau nei vyrai padirbančius smulkius darbus, kurie reikalauja ypatingo atsidėjimo ir akylumo.


,,Laisvėje“ aprašoma moterų teisių padėtis tuometinėje Lietuvoje, kai Laikinojoje sostinėje buvo pastebima vis daugiau moterų valdininkių. ,,Lietuvos albume“, kuriame įamžinti ryškiausi tuometinės Lietuvos asmenys, yra 14-os moterų fotografijos. Viena jų – rašytoja Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė aktyviai važinėjo po frontą, įkvėpė kariams kovinės dvasios. Neatsitiktinai ji dirbo net tuomet moterims itin uždaroje srityje – Krašto apsaugos ministerijoje. Vėliau garsi rašytoja ir visuomenės veikėja, net buvo pasiųsta kaip Lietuvos įgaliotinė balsuoti Tautų Sąjungos susirinkimo metu ir buvo vienintelė balso teisę turėjusi moteris.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, viena ryškiausių tarpukario Lietuvos politikoje veikusių moterų. Fotografija iš Lietuvos albumas, Kaunas, 1921.


Šaltinis: Laisvė,  1920 12 08, p. 3

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=111320   

6+