1920 m. kovo 14 d. | Į Amerikos lietuvius Meno kūrėjų draugija

Nėra paišybos mokyklų, nėra mokytojų, trūksta pasaulinės vertimų literatūros, trūksta aukštai iškeltos ir paaiškintos mūsų liaudies kūrybos, trūksta mūsų meno ryšių su kitomis tautomis ir daug kitų dalykų. Šie visi keliai pavienių žmonių neišvaikščiojami.

Į Amerikos Lietuvius Meno

Kūrėjų Draugija

Sukuringi lietuvių tautos praeities metai šiandien sudomino visą pasaulį. Bet reikia atminti, kad pasaulis žiūri į mus, kiek yra iškilusi mūsų kultūra ir mūsų menas. Protėvių laimės žygiai, verguvės pančiai, kovos į nepriklausomybę žengiant ir, pagaliau, paskutinis mūsų laimėjimas – Laisva Lietuva – gausiai buvo grindžiami lietuvių menu. Įstabiai aišku, kad mūsų įžengimas žymia vieneta tautų šeimynon lydimas meno, nes, ligi gimstant atskiram Lietuvos kūnui, Lietuvai nedavė mirti, ją auklėjo, jos dvasią plėtė – liaudies ir atskirų vyrų dainos, tapytojų kūriniai, liaudies kūryba nuo juostos ligi numarginto Velykų margučio. Tų gyvų tautos padarinių neįstengė užgniaužti nei skaudžios unijos, nei vergavimo amžiai.

Tautos gyvybė nemiršta tik menui budėjant, tik menui jungiant protėvių dvasią su žengiančiomis kartomis į nežinomą ateitį, tik menui vystant, juodžiausius vargus ir šviesiausius mirksnius, – ir tą gyvąją tautos sielą, gyvąjį meną karalaitį išnešiojo žinomi ir nežinomi menininkai. Mūsų tauta, kaip retai kuri kita pasauly, per meną liko gyva.

/…/

Ir Lietuvių Meno kūrėjų Draugija, sudaryta pačių menininkų, ryžosi globoti ir susisiekti su visais meno žmonėmis lietuviais. /…/ kas ligi šiol rūpinosi meno reikalu? Atskiri, gerų norų menininkai ir šiaip artimesni menui žmonės. Jų padaryta tiek, kiek siekė jų pastangos. Bet šiandien menas iškilo visoje reikalo didybėj. Lietuva apsėta šimtais mokyklų. Tuo tarpu nėra paišybos mokyklų, nėra mokytojų, trūksta pasaulinės vertimų literatūros, trūksta aukštai iškeltos ir paaiškintos mūsų liaudies kūrybos, trūksta mūsų meno ryšių su kitomis tautomis ir daug kitų dalykų. Šie visi keliai pavienių žmonių neišvaikščiojami. Čia reikalingas platus darbas ir gausus pajėgomis visų lietuvių menininkų susiburimas, kurs ir įvyko Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos pavydale.

Matydami tuos Draugijos uždavinius, kiekvienam Amerikos lietuviui privalo būti aišku, koks didelis pradėtas darbas jų amžinai mylimoj Tėvynėj Lietuvoj. Jum, Lietuviai Amerikiečiai, kaip visiem Lietuviam, šiandien brangi Lietuvos kariuomenė, brangūs politikos obalsiai, kuriuos padėjote iškelti, bet tebūnie lygiai brangūs ir meno reikalai. Juo aktingiau viso pasaulio lietuviai rems kiekvieną visai mūsų tautai brangų reikalą, juo greičiau ir tvirčiau galėsime atsiremti prieš visus priešininkus, kasančius Lietuvai duobę pražūti milioninėse kitų tautų bangose. O ištverti nepražuvę ir savo įstabia kuriamąja gyvybe prašokti kitus mes galime tik sergėdami ir globodami meną ir menininkus.

Čia jūsų, Lietuviai Amerikiečiai, paspirtis bus žymiai nusveriantis pačios Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos darbas!

Tat drauge su jumis į lietuvių meno sielą!

 

Adomas Varnas             Antanas Sutkus            Faustas Kirša                  Juozas Naujelis

Pirmininkas                     Vicepirmininkas            Sekretoris                      Iždininkas

 

Valdybos nariai: kun. prel. J. Maculevičius-Maironis, Stasys Šilingas, Paulius Galaunė.

 

P. S. Visų Amerikos Lietuvių laikraščių prašome atsispausdinti.

Kaunas, D. Vilniaus g. 2.

Adomas Varnas, dailininkas tapytojas, Lietuvių meno Kūrėjų Draugijos pirmininkas.
Fotonuotrauka iš kn. Lietuvos albumas. Antras (fotografuotinis) leidimas. Vilnius, 1990, p. 260


Šaltinis: „Lietuva“, 1920 m. kovo 14 d. Nr. 60 (342), p. 1

Nuoroda internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64773

2+