1920 m. kovo 18 d. | Ko ypač turime saugotis Steigiamojo Seimo rinkimų reikale

Pirmutinis mūsų neprietelius taip svarbiame tų rinkimų reikale, tai mūsų apsileidimas. Ką čia, aš girdi, tais rinkimais rūpinsiuos, apsieis ir be manęs, aš neturiu laiko jais sau galvą kvaršinti ir kojas alsinti – kalba ne vienas neišmanėlis slinkis.

Ko ypač turime saugotis

Steigiamojo Seimo rinkimų reikale?

Pirmutinis mūsų neprietelius taip svarbiame tų rinkimų reikale, tai mūsų apsileidimas. Ką čia, aš girdi, tais rinkimais rūpinsiuos, apsieis ir be manęs, aš neturiu laiko jais sau galvą kvaršinti ir kojas alsinti – kalba ne vienas neišmanėlis slinkis. Šiaip jis moka padejuoti, kad negerai, kaip bolševikai buvo užėję; negerai, kaip buvo besiveržią jo apielinkėn plėšti lenkai, bet jam ne galvoj, kad savo tokiu apsileidimu, kaip tik pučia į Lietuvos neprietelių dūdą. Juk lenkai dabar iš kailio neriasi, kad tik sukliudyti Steigiamojo Seimo įvykimą, kad tik nebūtų prieš juos pareikštas lietuvių tautos rinktinių atstovų galingas balsas, kad tik jie galėtų kaip nors vėl užsisėsti ant mūsų žmonių sprando ir maitintis jų kruvino prakaito vaisiais. Lenkbernių, po kelis bent, atsiras visose Lietuvos apielinkėse; jie tat dabar patys ir per kitus savo pažįstamus platina tarp ir taip jau apsnūdusių žmonių nuomones, kad rinkimais nereikia rūpintis. Jie nudoda tik žmonių tinginio užtarytojais, bet ištikrųjų, tai lenkų velniškų sumanymų vykintojai. Taigi apsižiūrėkite gerai, kad neprisidėtumėte savo apsileidimu prie lenkų nedorų užmanymų laimėjimo. Į tuos, kurie pataria, kad nesirūpinti rinkimais, reikia žiūrėti, kaip į mūsų tėvynės tėvynės priešų apmokamus ar savo valia jiems tarnaujančius lenkbernius; su jais privalome pasielgti kaipo su mūsų krašto pikčiausiais išdavikais.

Saugokimės taipgi, kad mūsų apsileidimą nesunaudotų ir kiti mūsų neprieteliai. Bolševikai irgi nenori, kad pas mus tvarka galutinai nusistatytų, jiems norėtųsi drumstame vandeny žuvis gaudyti, į savo partijos bučių nesusipratusių žmonių kuo daugiausia susivaryti. Steigiamasis Seimas jiems baisi baidyklė, užtai jį norėtų kaip nors sutrukdyti. Jie paprastai ne tam, kad tinginiui pataikauti, pataria nesirūpinti rinkimais, bet, kad, girdi, bėdiniems žmonėms iš to Seimo naudos nebūsią. Betgi kartais sunku atskirti iš kalbos bolševiką nuo lenkininko. Nenuostabu, kad lenkai dažnai, kaip pasirodė ir iš Panemunėj bandyto kareivių sukilimo, naudojasi bolševikų pagalba. Lenkam svarbiausia, kad Steigiamojo Seimo nebūtų; o delko jo turi nebūti, tai jau jiems ne svarbu, kaip tai bus tuotarpu paaiškinta.

Stokime visi ir prieš tuos nenaudėlius-apsileidėlius, kurie nenori, kad visi jų namuose turintieji teisės balsuoti, eitų į rinkimus. Vieni kliudo moterims, merginoms rinkimų teisėmis naudotis, kiti nenori leisti tarnautojų į rinkimus. Visi dori žmonės tokius trukdytojus privalo tinkamai sudrausti, o nepasitaisančius didžiausioj paniekoj laikyti ir griebtis prieš juos atatinkamų priemonių.

Visi tad metę šalin apsileidimą, ir vyrai ir moterys ir merginos, ir darbininkai bei darbininkės, ūkininkai bei ūkininkės, tarnau bei tarnaitės, dalyvaukime rinkimuose į Steigiamąjį Seimą. Nuo jo išleistų įstatymų priklausys visų mūsų padėtis, tad visi ir turime rūpintis, kad tinkami žmonės į jį patektų.


Šaltinis: „Laisvė“, 1920 m. kovo 18 d., Nr. 62, p. 1

Nuoroda internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=111311

4+