1920 m. kovo 22 d. | Lenkijos užsienio reikalų ministro Stanislovo Pateko nota

Pulkininkas Robinsonas, anglų valdžios atstovas Kaune, kurio atvykimas į Varšuvą buvo susijęs su šiuo reikalu, kartu su generolu Cartonu de Viartu nuvyko pas kariuomenės vadą jo prašyti atsisakyti žygio prieš lietuvius. Kariuomenės vadas ilgai tam priešinosi.

Varšuva, 1920 m. kovo 22 d.

1920 m. kovo 22 d. 7 val. vakaro į ministeriją atvyko anglų pulkininkas Robinsonas ir kapitonas kunigaikštis Stanislovas Radvila. Pulkininkas Robinsonas pareiškė, kad jis atvyko iš Belvederio Valstybės vado vardu, kad man, kaip užsienio reikalų ministrui, perduotų tokį raportą:

„Pastarosiomis dienomis lietuviai su ginklu rankose peržengė Turmanto–Kalkūnų geležinkelio liniją, kuri priklauso lenkams. Lenkų pajėgos atkariavo šį ruožą ir kariuomenės vadas nusprendė nustumti lietuvius keletą kilometrų nuo geležinkelio linijos tam, kad būtų užtikrintas laisvas disponavimas šia arterija, ypač atsižvelgiant į jos svarbą tiek karinėms operacijoms, tiek ir transportui. Pulkininkas Robinsonas, anglų valdžios atstovas Kaune, kurio atvykimas į Varšuvą buvo susijęs su šiuo reikalu, kartu su generolu Cartonu de Viartu nuvyko pas kariuomenės vadą jo prašyti atsisakyti žygio prieš lietuvius. Kariuomenės vadas ilgai tam priešinosi. Taip truko iki tol, kol generolas Cartonas de Viartas ir pulkininkas Robinsonas jam pareiškė, kad pastarasis įspės serą Thornerį ir lietuvius, jog tuo atveju, jeigu dar kartą lietuvių kariuomenė atakuos geležinkelį ar kokį kitą Lenkijos strateginį karinį punktą, anglai atsiribos nuo bet kokios atsakomybės, liausis padėti lietuviams ir laikys teisėtais visus lenkų antpuolius, siekiant išlaikyti liniją, kuri užtikrina Lenkijos interesus, tačiau tai bus tik tuo atveju, jeigu kariuomenės vadas sutiks sustabdyti prieš lietuvius pajudėjusias pajėgas, patikslindamas, kad taip ji veikia paskutinį kartą.“

Pulkininkas Robinsonas man, kaip užsienio reikalų ministrui, pakartojo deklaraciją,

kurią jis ką tik įteikė kariuomenės vadui.


Bręstant įtampai tarp Lietuvos ir Lenkijos, britų karinė misija ieškojo sugyvenimo galimybių. Jų pozicija yra išdėstyta šiame Lenkijos užsienio reikalų ministro pranešime.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Lenkijos užsienio reikalų ministras Stanislaw Patek. Fotografija iš internetinio tinklapio gov.pl


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 361

Fotografijos prieiga internete: https://www.gov.pl/web/dyplomacja/stanislaw-patek-16-xii-1919-9-vi-1920

5+