1920 m. kovo 31 d. | Juozas Tumas paskirtas rektoriu
Kun. Juozą Tumą kovo 31 d. 907 Nr. Žemaičių Vyskupas paskyrė rektoriu Marijos Dangun ėmimo bažnyčios.
Kauno kronika
Kun. Juozą Tumą kovo 31 d. 907 Nr. Žemaičių Vyskupas paskyrė rektoriu Marijos Dangun ėmimo (buvusios Tėvų Pranciškonų arba Vytauto) bažnyčios.
<…>
Minėtą bažnyčią Nemuno krante (Aleksoto gat.) pastatė D. Lietuvos Kunigaikštis Vytautas 1400 met. titulu Šv. Panos Marijos Dangun Ėmimo ir pavedė Šv. Pranciškaus ordenobroliam.
Rusų imperatoris Mikalojus I 1850 metais gegužės 23 d. tą bažnyčią buvo atėmęs iš katalikų ir pavertęs stačiatikių cerkve.
<…>
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. 1920 m. J. Tumas-Vaižgantas persikėlė gyvent į Kauną ir iškart buvo paskirtas Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų (arba Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi, kurio pareigas ėjo iki pat 1932 m.
1919 m. nuo Pirmojo pasaulinio karo nukentėjusią pranciškonų bažnyčią perėmus katalikams, iškart buvo pradėti jos pertvarkymo darbai, kuriems vadovavo pats J. Tumas-Vaižgantas. Jo dėka iki tol apleista bažnyčia buvo prikelta antram gyvenimui ir tapo dar vienu traukos objektu Kaune. 1921 m. bažnyčios presbiterijoje, Didžiojo altoriaus vietoje, vienas žymiausių Lietuvos tarpukario dailininkų Petras Kalpokas nutapė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, kuriame pavaizdavo Vytautą, duodantį pažadą prie Vorsklos. 1924 m. buvo pastatyti du nauji šoniniai altoriai. Remonto metu bažnyčios išorė vėl buvo nudažyta raudonai imituojant plytas.
Baigus šventovės pertvarkymo darbus, J. Tumas-Vaižgantas tapo mėgstamiausiu ir mylimiausiu Kauno klebonu, garsėjusiu kaip nuskriaustųjų užtarėju bei aktyviu visuomenininku, valdininkų kritiku. Visi norėjo patekti į klebono skaitomas pamaldas, o pačią bažnyčią ypač pamėgo Kauno inteligentai, tokie kaip garsusis operos solistas Kipras Petrauskas, Valstybės teatro direktorius bei solistas Antanas Sodeika, dainininkė Adelė Galaunienė ir t. t.
Bažnyčioje buvo išaukštintas Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo kultas, todėl J. Tumo‑Vaižganto iniciatyva bažnyčia imta vadinti Vytautine.
Kauno miesto muziejaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė
Šaltinis: Kauno kronika (1920, Balandžio 2). Lietuva (75 (357), p. 2. [žiūrėta 2020-02-05]
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64745&seqNr=2