1920 m. lapkričio 18 d. | Generalinio štabo pranešimas

Dešiniajame Vilijos krante lenkai vakar 6 val. didelėmis pajėgomis pradėjo pulti Širvintų ir Giedraičių kryptimis. Atkaklios kovos dalyvaujant iš abiejų pusių visų rūšių ginklam, tęsėsi ištisą dieną. Pavakarį mes apleidome Širvintas ir Giedraičius.

1920-XI-18

Kairiajame Vilijos krante vakar lenkų artilerija apie 9 val. atidengė ugnį iš dviejų baterėjų į mūsų pozicijas ties Padvaronomis ir aukštuma 208. Tuo pat laiku jų pėstininkai, pajėgų apie vieną batalioną, ėmė atakuoti kalbamas pozicijas. Bet atakos buvo atremtos, priešininkas priverstas pasitraukti. Apie 10 val. 2 lenkų šarvuoti traukiniai, atvykę prie Klepačių, ėmė bombarduoti mūsų pozicijas ties Leipūnais, Geiceniškiais, Daugeliškiais, Smalininkais. Apie 12 val. priešininko pėstininkai, pajėgų apie 1 batalioną, pradėjo atakuoti mūsų aukščiau paminėtas pozicijas. Mes priversti buvom apleisti Leipūnus. Tačiau vėliau mes kontrpuolimu vėl priešininką nustūmėm ir paėmėm savo senas pozicijas. Tarp 10 ir 14 val. lenkų grandinės pasirodė Bialolesio ir Amerino ruožte ir apšaudė mūsų pozicijas, esančias ties ta vieta, kur stovi Tautų Sąjungos Kontrolės Komisijos traukinys.

Dešiniajame Vilijos krante lenkai vakar 6 val. didelėmis pajėgomis pradėjo pulti Širvintų ir Giedraičių kryptimis. Atkaklios kovos dalyvaujant iš abiejų pusių visų rūšių ginklam, tęsėsi ištisą dieną. Pavakarį mes apleidome Širvintas ir Giedraičius.

Varėnos ruože, lenkai, perėję demarkacijos liniją, puolė Bobriškius, kur paėmė į nelaisvę keletą buvusių ten mūsų kariškių.

Kitur atmainų neįvyko.

Gener. Štabo viršininkas

Pul. KLEŠČINSKAS


Tuometinėje Lietuvos spaudoje nuolat buvo skelbiami pranešimai iš frono linijos. Čia ,,Lietuvoje“ talpinamas lapkričio 18 d. prasidėjusio itin svarbaus susirėmimo tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių ties Širvintomis ir Giedraičiais aprašymas. Jį pasirašė tuometinis generalinio štabo pulkininkas Konstantinas Kleščinskis, viena sudėtingiausių asmenybių Nepriklausomybės karų epochoje.  Lietuvių tremtinių šeimoje kilęs Kleščinskis gimė ir augo Rusijoje, stojo į šios šalies karines pajėgas, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo kalintas vokiečių. Vėliau stojo į Lenkijos kariuomenę ir tarnavo jos generaliname štabe. 1919 m. viduryje perėjo į Lietuvos kariuomenę. Tuomet tokie , didesnės patirties turėję karininkai buvo vertinami, tad nekilo galimas ištikimybės klausimas. Išties, kovų prieš bolševikus ir prieš lenkus metu, Kleščinskis buvo ne sykį apdovanotas, o aprašomu laikotarpiu ėjo svarbias generalinio štabo viršininko pareigas. To užtektų jį prisiminti kaip iškilų Lietuvos karininką, tačiau gyvenimas dažnai yra sudėtingesnis. 1923 m. buvo paleistas į atsargą,  nes ne kartą nepalankiai atsiliepė apie prezidentą Aleksandrą Stulginsį. Visgi tapęs didelės įmonės direktoriumi Kleščinskis vizito Maskvoje metu , buvo užverbuotas ir tapo SSRS šnipu, prie to prisidėjo ir galimas spaudimas jo Rusijoje gyvenantiems giminaičiams. 1927 m. Kleščinskis buvo suimtas su įkalčiais ir apkaltintas valstybės išdavyste. Nepaisant to, kad jis parašė malonės prašymą savo anksčiau viešai remtam Antanui Smetonai, dabar tapusiam prezidentu, pastarasis atsisakė patenktinti malonės prašymą ir Kleščinskis buvo sušaudytas. Taip Lietuvoje įvykdyta mirties bausmė aukščiausio rango kariuomenės atstovui.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Tuometinis Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininkas pulkininkas Konstantinas Kleščinskas, nuotrauka iš leidinio Lietuvos albumas, Vilnius: Spindulys, 1990 (orig. Kaunas, 1921).


Šaltinis: Lietuva,  1920 11 19, p. 1, 

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64832

7+