1920 m. lapkričio 9 d. | Baltgudžių bataliono kovos

Leitenantas Majorovas nenusiminė, bet, vykusiai manevruodamas, užėjo priešui iš sparno ir su tais pačiais 14 kareivių vėl išmetė jį iš Papiškių.

1920 metų lapkričio mėn. 9 dieną 7 valandą priešas, dviejų kuopų jėgomis, pasinaudodamas rūku ir vietos lenkuojančių gyventojų nurodymais, paėmė Papiškių kaimą ir esančią tenais mūsų užtvarą. Jaunesnysis pirmos kuopos karininkas leitenantas Majorovas, kuopos vadui įsakius, su 14 kareivių drąsiai išmušė iš Papiškių kaimo žymiai stipresnes priešo jėgas, tačiau ir vėl buvo priešo išstumtas.  Leitenantas Majorovas nenusiminė, bet, vykusiai manevruodamas, užėjo priešui iš sparno ir su tais pačiais 14 kareivių vėl išmetė jį iš Papiškių. Dešimtą valandą jau vėl viskas buvo po senovei.


Šiame epizode aprašomos Atskirojo baltgudžių bataliono Pirmos kuopos kovos su lenkais Papiškių kaime netoli Merkinės. Kautynių metu pasižymėjęs leitenantas Grigorijus Majorovas, vėliau buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1918 – 1923 m. Lietuvos kariuomenėje veikė baltarusių daliniai, tuomet vadinti ,,baltgudžiais”.  Didelė dalis Lietuvos visuomenės palaikė baltarusių tautines aspiracijas, o pastariesiems Lietuva atrodė mažiau pavojinga nei atgimstanti Lenkija, kuri baltarusių gyvenamas žemes laikė sau priklausančia teritorija pagal 1772 m. Abiejų Tautų Respublikos turėtas ribas. Daugiau informacijos apie šį batalioną galima rasti: Gintautas Surgailis, Gudų kariniai daliniai 1918 – 1923, Vilnius, 2020,  o apie baltarusių veiklą Lietuvoje – Tomasz Błaszczak, Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m, Bialystok, 2017 .

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Leitenantas Grigorijus Majorovas, fotografija iš Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t. 5, p. 131.


Šaltinis: Petras Ruseckas, Savanorių žygiai, Kaunas, 1937,  p. 206