1920 m. liepos 12 d. | Lietuvos – Sovietų Rusijos taikos sutarties antrojo straipsnio slaptas priedas

Atsižvelgdami į Rusijos ir Lenkijos karo faktą ir į tai, kad pastaroji okupavo dalį teritorijos, kuri pagal šią Taikos sutartį yra Lietuvos teritorija, ir dėl to, kad Rusijos kariuomenė dėl karinių-strateginių motyvų Lietuvos pasienyje negali sustabdyti karo veiksmų prieš Lenkiją…

Rusijos Socialistinės Federacinės Sovietų Respublikos taikos delegacijai deryboms su Lietuva

Atsižvelgdami į Rusijos ir Lenkijos karo faktą ir į tai, kad pastaroji okupavo dalį teritorijos, kuri pagal šią Taikos sutartį yra Lietuvos teritorija, ir dėl to, kad Rusijos kariuomenė dėl karinių-strateginių motyvų Lietuvos pasienyje negali sustabdyti karo veiksmų prieš Lenkiją, toliau pasirašiusieji Lietuvos Demokratinės Respublikos Vyriausybės vardu pareiškia, kad Rusijos kariuomenės perėjimo per Lietuvos sieną ir užėmimo dalies teritorijos, kuri pagal šią sutartį sudaro Lietuvos valstybės teritoriją, fakto ji jokiu būdu nelaikys šios Taikos sutarties pažeidimu ir Lietuvai nedraugišku aktu, tačiau su sąlyga, kad, nelikus karinio-strateginio poreikio, Rusijos kariuomenė bus išvesta iš minėtos teritorijos.

Pasirašė: T. Naruševičius

  1. Klimas
  2. Rozenbaumas
  3. Račkauska
  4. Vailokaitis

Lietuvos Demokratinės Respublikos delegacijai taikos deryboms su Rusija

Atsižvelgdami į Rusijos ir Lenkijos karo faktą ir į tai, kad pastaroji okupavo dalį teritorijos, kuri pagal šią Taikos sutartį yra Lietuvos teritorija, ir dėl to, kad Rusijos kariuomenė dėl karinių-strateginių motyvų Lietuvos pasienyje negali sustabdyti karo veiksmų prieš Lenkiją, – toliau pasirašiusieji Rusijos Socialistinės Federacinės Sovietų Respublikos darbininkų ir valstiečių Vyriausybės vardu pareiškia, kad Rusijos Vyriausybė neabejoja, jog Rusijos kariuomenės perėjimo per Lietuvos sieną ir užėmimo dalies  teritorijos, kuri pagal šią sutartį sudaro Lietuvos valstybės teritoriją, Lietuvos Vyriausybė jokiu būdu nelaikys šios Taikos sutarties pažeidimu ir Lietuvai nedraugišku aktu.

  1. Jofe
  2. Marchlevskis
  3. Obolenskis

Skelbiame istorikų Edvardo Gimžausko ir Artūro Svarausko publikuotos garsiosios Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties, sudarytos Maskvoje 1920 m. liepos 12 d. antrojo straipsnio slaptąjį priedą, kuriuo buvo sutarta , kad Lietuvos vyriausybė sutinka, kad Raudonoji armija kovų su Lenkija metu pereis per Lietuvos teritoriją, su sąlyga, jei vėliau iš jos pasitrauks. Dėl šio priedo istoriografijoje nemažai diskutuojama – buvo net nuomonių, kad taip Lietuva pasirinko pusę Sovietų Rusijos ir Lenkijos kare. Vis dėlto, sutartį pasirašyti Lietuvai buvo naudinga. Nors ir turėdama savų išskaičiavimų, bei tikėdamasi ateityje pakeisti padėtį, Sovietų Rusija pripažino Vilnių ir didelę teritoriją aplink jį Lietuvai. Šiuo argumentu Lietuva naudojosi diplomatiniuose konfliktuose su Lenkija visą tarpukario laikotarpį. 1939 m. spalio 11 d. SSRS su Lietuva pasirašė naują savitarpio pagalbos sutartį, tačiau 1920 m. liepos 12 d. sutartis buvo pagrindas grąžinti istorinę sostinę Vilnių Lietuvai, nors didelė dalis liepos 12 d. Lietuvai priskirtų teritorijų, po 19 metų buvo prijungtos prie Baltarusijos SSR. 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Lietuvą ir pažeidė beveik dvidešimt metų galėjusią sutartį. Šaltojo karo metais išeivijos spaudoje, o kylant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui ir pačioje Lietuvoje buvo keliamas klausimas, kad okupacijos metu SSRS pažeidė šią pasirašytą sutartį, reikalauta Lietuvos ir ateities Rusijos santykius grįsti pagal 1920 m. liepos 12 d. susitarimą.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Dienraščio ,,Lietuva“ žinutė skelbianti apie sudarytą taiką tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 396-399

6+