1920 m. liepos 13 d. | Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozas Purickio ir viceministro Broniaus Kazio Balučio raštas pasiuntiniui Taline Vytautui Gyliui

Vienuolikta diena šio mėnesio gavau iš mūsų delegacijos Maskvoje žinia, kad dvyliktą dieną turėjo būti pasirašyta Taikos sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos. Lietuvos Valdžia reiškia savo džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad pagaliaus tarp dviejų kaimynų valstybių nusistatys normalus kaiminystės santykiai.

Liepos 13 d. 1920 m.

Prašom tuojaus inteikti bolševikų atstovui tolimesniam persiuntimui Maskvon sekantį:

Rusijos Socialistinės Tarybu Federacijos Respublikos Užsienio Reikalu Komisarui:

Ponas Komisarai,

Vienuolikta diena šio menesio gavau iš musu delegacijos Maskvoje žinia, kad dviliktą dieną turėjo buti pasirašyta Taikos sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos. Lietuvos Valdžia reiškia savo džiaugsma ir pasitenkinimą, kad pagaliaus tarp dvieju kaimynu valstybiu nusistatys normalus kaiminystes santikiai. Lietuvos valdžia linki ir tikisi, kad tie santikiai bus kuonuoširdžiausi. Kadangi del Rusu-Lenku karo įvykių Rusu ir Lietuviu kariuomene turi bendrą kontakto linija tatai, kad išvengus galimo tarp abieju kariuomeniu trinimosi Lietuvos Valdžia turi garbės griežtai prašyti Rusu Valdžios, kad ji insakytu savo kariuomenei neiti tuosna [!] srytysna kur bus lietuviu kariuomenes užimta. Lietuvos Valdžia mano, kad Rusu valdžia ras šį reikalavima teisetu ir pamatuotu, nes jis paliečia tik Lietuvos teritorija del kurios sienu yra jau abieju valstybiu susitarta.

Dr. Purickis

Užsienio Reikalų Ministeris

 

Ponui Gyliui:

Ministerio vardu insakau Tamstai sekantį:

Prie viršpaduotos Purickio notos pridekit sekančią jos pabaigą ir inteikit su  Purickio parašu pačiam gale:

Toliau Lietuvos Valdžia praneša, kad ji šiomis dienomis užima savo kariuomene jai priklausanti miestą Vilniu ir teritorija bent trisdešimt kilometru rytuosna nuo Vilniaus ir prašo, kad rusu kariuomene ton zonon neitu. Kad geriau suderinti ši klausimą Lietuvos Karo Vadovybe nori siusti prie Rusu armijos operuojančios šiaurės vakarų fronte generalio štabo savo atstovą.

Balutis


Nepaisant pasirašytos taikos sutarties tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, Raudonoji armija sparčiai judėjo priekin todėl kėlė Lietuvos politikų baimę. Užsienio reikalų ministras Juozas Purickis skubiai siuntė raštą pasiuntiniui Taline Vytautui Gyliui. Kadangi Estija jau buvo pasirašiusi taikos sutartį su Sovietų Rusija, viltasi, kad Gylys perduos notą sovietų atstovui, kuris įteiks ją Užsienio reikalų liaudies komisarui Georgijui Čičerinui. Įdomu atkreipti dėmesį, kad notą papildė tuomet užsienio reikalų viceministro pareigas ėjęs Bronius Kazys Balutis, kurį žinome kaip vieną ryškiausių tarpukario diplomatų. Tuomet Lietuvos pareigūnai vylėsi, kad Lietuvos kariuomenė pirma įžengs į Vilnių ir neleis to padaryti nepatikimam sąjungininkui.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Tuometinis Lietuvos užsienio reikalų viceministras Bronius Kazys Balutis, šio pranešimo autorius. Nuotrauka iš leidinio Lietuvos albumas, Vilnius: Spindulys, 1990 (orig. Kaunas, 1921)


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 407