1920 m. liepos 15 d. | Mūsų Laisvės Alėja

Mūsų Laisvės Alėja virto tiesiog nepakenčiamu jomarku. Nuo ankstybo ryto lyg sutemos tik ir girdėt nešvarūs blevizgojimai visokių batų šveitėju, laikraščių pardavinėtojų ir šiaip nežinomos profesijos vaikėzų.

Mūsų Laisvės Alėja virto tiesiog nepakenčiamu jomarku. Nuo ankstybo ryto lyg sutemos tik ir girdėt nešvarūs blevizgojimai visokių batų šveitėju, laikraščių pardavinėtojų ir šiaip nežinomos profesijos vaikėzų. Pereit per „šerengą“, užsikrosnijusių skersai trotuarą „šveitėjų“ ir kitokių amatninkų, tiesiog nejauku darosi, kai jie užsipuldami ima peikt, tiesa, nudulkėjusius batus ir girti savo darbą. Kažkur busi, o vis girdėsi: „Ei, panie, panie, kokie tavo batai, nušveisim, pačistim, budet, kak zerkalo“ – rodos tuo sugrobs už kojos, belipant per jų barikadas, arba dar blogiau – palydės bulvarine fraza, matydami, kad pasisiūlymas neveikia. Nenoromis įsivaizdini sau kaž kokį kinų Maimačeną, kur pirkliai ir pardavėjai išneša į gatvę visą savo turtą ir negailestingai šaukia per dieną pirkėjus.

Aklasmatė

Laisvės alėja. Apie 1920 m. Išleido O. Vitkauskytės knygynas. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Kauno kronika, Lietuva, nr. 146 (428), 1920 m. liepos mėn. 15 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64854&seqNr=2