1920 m. liepos 21 d. | Rinkimai į miesto tarybą

Kiekvieno lietuvio pareiga atminti Kauno Miesto Tarybos rinkimus ir paduoti balsą.

Rinkimai į Miesto Tarybą įvyks liepos 21 ir 22 d. (trečiadienį ir ketvirtadienį). Viso paduota 16 sąrašų, kurių lietuviam žinomi: Lietuvių Lenkų kalbos (7 Nr.), „Lietuvių vienybės“ kuopos (krikščionių demokratų, Tautos Pažangos ir Santaros bloko 9 Nr.), Lietuvių Soc. Demokratų partijos (10 Nr.), ir Liet. Soc. Liaudininkų Demokratų partijos (14 Nr.) Visi sąrašai išlipinti miesto gatvėse, kas nori arčiau pažinti už ką balsuoti teįsiskaito.

Kaunas padalintas į septynis rajonus, kur galima balsuoti: I rajonas – Rotušės rūmai, II – Laisvės Alėja „Liutnės“ bute, III – Ukmergės plentas 53 Nr.,  IV – Vytauto prospektas, Rekošo namas 14 Nr., V- Šančiai „Saulės“ namai, VI – Aleksote netoli tilto, VII – Slabadoj, Jurbarko g – vė, „Saulės“ namai.

Kiekvieno lietuvio pareiga atminti Kauno Miesto Tarybos rinkimus ir paduoti balsą.


Pirmieji demokratiniai rinkimai Kaune įvyko 1918 m. gruodžio 18–19 d., dar tebesant mieste okupacinei vokiečių kariuomenei. Jau gruodžio 22 d. naujai išrinkta taryba iškilmingai susirinko į pirmąjį posėdį Valstybės teatre, kur buvo išrinkta dešimties narių Kauno miesto valdyba ir prezidiumas. Kaunas buvo vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame 1918–1919 metais vietoje burmistro kaip vykdomosios valdžios institucijos taryba buvo išsirinkusi prezidiumą.

Antrieji rinkimai į Kauno miesto tarybą įvyko 1920 m. liepos 21–22 d. Jie nuo pirmųjų skyrėsi tuo, kad buvo organizuoti remiantis 1919 m. išleistu Savivaldybių įstatymu. Šiuose rinkimuose buvo iškelta 16 sąrašų, juose aktyviai dalyvavo gerai organizuotos lenkų, žydų, rusų ir vokiečių tautinės bendruomenės, tuo tarpu lietuviai įsitraukė gan vangiai. Antrosios kadencijos metu Kauno miesto taryba vėl nerinko burmistro (valdybos pirmininko), nors Savivaldybių įstatymas įpareigojo tai daryti. Antroji Kauno miesto taryba  veikė nuo 1920 m. liepos iki 1921 m. birželio mėnesio.

Burmistro pareigybė Kaune atsirado 1921 m., o pirmuoju Kauno burmistru tapo Jonas Vileišis (šias pareigas užėmęs 1921–1931 metais).

Viena svarbiausių Kauno miesto savivaldybės užduočių, neabejotinai, buvo tinkamai vesti miesto ūkį, sudarant kuo geresnes gyvenimo sąlygas gyventojams. 1918¬–1940 m. laikotarpiu aktualiausi klausimai buvo skurdo ir nedarbo pažabojimas, būsto ir maisto stygiaus mažinimas, gyventojų saugumo užtikrinimas, miesto tvarkymas, užkrečiamų ligų suvaldymas, gyventojų higienos kultūros ugdymas, kanalizacijos bei elektrifikacijos įdiegimas, kelių tiesimas, naujų mokyklų steigimas ir kt.

Per visą pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį Kauno miesto taryba buvo rinkta šešis kartus: 1918, 1920, 1921, 1924, 1931 ir 1934 m. Rinkimuose į miesto tarybą dalyvaudavo įvairios politinės partijos, organizacijos, bendrijos. Galima drąsiai teigti,  jog Kauno Miesto tarybos nutarimai ir įsakymai ženkliai prisidėjo keičiant ir gražinant miesto veidą.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja Inga Puidokienė ir muziejininkė Lina Mikalkėnaitė 

Kauno miesto taryba. Pirmosios eilės viduryje sėdi burmistras J. Vileišis. 1926 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Rinkimai į miesto tarybą (1920, Liepos 21). Lietuva (151 (433), p. 1. [žiūrėta 2020-06-03]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64860&seqNr=1

4+