1920 m. liepos 24 d. | Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Purickio telegrama Lenkijos užsienio reikalų ministrui Eustachijui Sapiegai

Lenkijos Vyriausybė nusprendė pripažinti Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo paskirtąją Vyriausybę kaip de facto nepriklausomas institucijas ir kad Lenkijos Vyriausybė trokšta parodyti savo palankius jausmus lietuvių tautai pareikšdama, kad yra pasirengusi užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos Vyriausybe. 

Kaunas, 1920 liepos 24 d.

Ekscelencija,

Turiu garbės pranešti, jog gavau Jūsų 1920 m. liepos 4 d. notą Nr. 4020, kurioje Jūs malonėjote pranešti, kad Lenkijos Vyriausybė nusprendė pripažinti Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo paskirtąją Vyriausybę kaip de facto nepriklausomas institucijas ir kad Lenkijos Vyriausybė trokšta parodyti savo palankius jausmus lietuvių tautai pareikšdama, kad yra pasirengusi užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos Vyriausybe, kad Lenkijos Vyriausybė mano, jog teisingumo ir lygiateisiškumo principai turi būti taikomi sprendžiant tautines mažumas liečiančius klausimus ir kad šie abiejų pusių pripažįstami principai taps anksčiau minėtų draugiškų santykių pagrindu.

Lietuvos Vyriausybė reiškia savo dėkingumą Lenkijos Vyriausybei už šiuo jos atžvilgiu išreikštus geranoriškus jausmus ir už troškimą, jog abi valstybės užmegztų draugiškus santykius.

Kalbant apie pagrindą, kuriuo remdamasi Lenkijos Vyriausybė nori užmegzti šiuos santykius, turiu garbės atkreipti Jūsų Ekscelencijos dėmesį į faktą, kad Lietuvos kaip iš tiesų tautinės valstybės Vyriausybė niekuomet nepažeidė ir nepažeis tautinių mažumų teisių. Tautinės mažumos Lietuvoje save sieja su Lietuvos valstybe ir plėtoja bei galės toliau plėtoti savo kultūrą, kaip tai garantuoja įstatymai. Lietuvos Vyriausybė mano, kad draugiškų santykių užmezgimas yra labiau susijęs ne su tautinių mažumų problemomis, bet su tuo, jog Lenkija iki šiol nepripažino Lietuvos valstybės ir dažnai pažeidinėjo jos pamatines teises.  Vos tik Lenkijos Vyriausybė pašalins šias kliūtis, Lietuvos Vyriausybė daugiau nebematys trukdžių geriems abiejų valstybių santykiams užmezgti. Galime Jus užtikrinti, Ekscelencija, kad lietuvių tauta nejaučia jokios neapykantos lenkų tautai ir kad lietuviai trokšta kuo greičiau užmegzti širdingus santykius su lenkais, kaip ir su kitomis kaimyninėmis tautomis.

Pone Ministre, malonėkite priimti mano didelę pagarbą.

Užsienio reikalų ministras

Dr. PURICKIS


Juozas Purickis, kunigas, visuomenininkas buvo aktyvus jau Pirmojo pasaulinio karo metais, Šveicarijoje leido leidinį ,,Litauen“, kur pasisakė už artimesnį Lietuvos ryšį su Vokietija. Kooptuotas į Lietuvos Tarybą, iškėlė idėją Vilhelmą fon Urachą karūnuoti Mindaugu II-uoju. 1919 – 1920 m. ėjo pasiuntinio Vokietijoje pareigas, o nuo 1920 m. birželio buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Čia skelbiamas jo raštas Lenkijos užsienio reikalų ministrui Eustachijui Sapiegai, kur pasidžiaugiama, kad Lenkija pripažino Lietuvą ,,de facto“, tačiau kartu išlaikomi diplomatiniai rezervai, užsimenama, kad Lenkija turėtų pripažinti Lietuvą ,,de jure“, tik tada galėtų nusistovėti pilnavertiški santykiai tarp valstybių.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Purickis 1919 m. (tuomet pasiuntinys Vokietijoje), Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotrauka.


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 416

5+