1920 m. liepos 30 d. | Padėtis Kryme

Čia daugel padėjo gyvenusis Jaltoje dabar tik ką pargrįžęs į Kauną jaunas mūsų kompozitorius Juozas Gruodis, kurs iš 2 ar 3 lietuvių ir keleto dešimtų svetimtaučių rusų, latvių sudarydavo puikų „lietuvių“ chorą ir lietuvių dainomis pritraukdavo į vakarus svetimtaučius.

[…] Lietuviai rengėsi pasisamdyti garlaivį ir visiems vienu laiku išvažiuoti, kaip jau padarė latviai ir daro lenkai. Lietuviams vis trukdos, tai kad nėra atstovo, kurs duotų liudymus, kad jie Lietuviai. Šiuo reikalu Simferopolio ir Jaltos Lietuviai siuntė į gen. Vrangelį delegaciją su prašymu, kad Vrangelis pripažintų vienam lietuvių veikėjui Konsulo teises, kurs galėtų išduoti liudymus. […]

Kryme yra apsigyvenusių apie tūkstantį lietuvių, dar keletas šimtų lietuvių Vrangelio armijoje (nors tikrų žinių, kiek yra Vrangelio armijoj sumobilizuotų lietuvių, negalima pasakyti; jų gali būti maž daug tiek pat, kiek ir latvių, o latvius atliuosavus iš armijos, jų prisirinko Sevastopolyje arti 300).

Kryme lietuviai mažai organizuoti. Daugiau organizuoti Jaltos lietuviai, kurių yra apie 150 ir jie beveik visi spiečiasi dabar apie vieną draugiją, „Kibirkštėlė“, gyvuojančią 3 metai.

Veikdami organizuotai ir sunaudodami spėkas laikinai atvažiavusi į Jaltą lietuvių pasigydyti ar pasilsėti, per paskutinius trejus metus Jaltos lietuviai šį tą nuveikė. Surengė porą rinkliavų dėžėmis, sudarė 3 didelius lietuvių vakarus miesto sodne ir keletą mažų vakarėlių. Surinko daugiau 10 tūkstančių rubl. dar tais laikais, kada buvo pinigai, kaip pinigai. Vakarų pasisekimui. Čia daugel padėjo gyvenusis Jaltoje dabar tik ką pargrįžęs į Kauną jaunas mūsų kompozitorius Juozas Gruodis, kurs iš 2 ar 3 lietuvių ir keleto dešimtų svetimtaučių rusų, latvių sudarydavo puikų „lietuvių“ chorą ir lietuvių dainomis pritraukdavo į vakarus svetimtaučius.

Draugija „Kibirkštėlė“, kur galima buvo ir reikalinga, atstovaudavo lietuvius. 1. Dalyvaudavo šventėse ir iškilmėse su savo tautiška vėliava; dalyvaudavo rinkimuose į miesto tarybą ir pravesdavo savo atstovą; turėjo savo du atstovu susidariusiame svetimų pavaldinių komitete, susidedančiame iš atstovų pavaldinių [t]rylikos valstybių, pradedant anglais, vokiečiais, francūzais ir baigiant lietuviais, latviais armenais. […]

Pirmą kartą į Jaltos kurortą pataisyti pašlijusios sveikatos kompozitorius Juozas Gruodis buvo nuvykęs keliems mėnesiams 1916 m. Tuo metu jis apsistojo lietuvių kultūros židiniu buvo tapusioje Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti sanatorijoje, oficialiai įsteigtoje 1915 m. gruodį Martyno Yčo dviejų aukštų vasarnamyje (1920 m. nugriautas). Vėliau karo metu tarnaudamas rusų armijos orkestro kapelmeisteriu, 1917 m. rugpjūtį J. Gruodis, po gydymo kurso Maskvoje vėl buvo nusiųstas sustiprėti į Jaltą, kur praleido nepilnus trejus metus. Duomenis apie J. Gruodžio gyvenimą Kryme 1983 m. rinko muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Kompozitorius Juozas Gruodis – karo kapelmeisteris carinėje kariuomenėje. Aleksandrovskas (dabar Zaporožė), apie 1917 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: J. Mikelėnas „Padėtis Kryme“, Tauta, nr. 34 (43), 1920 m. liepos mėn. 30 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000033545?exId=120528&seqNr=2