1920 m. liepos 6 d. | Tumo-Vaižganto paskaita

Tumo paskaita buvo įvilkinta į ūpo ir jausmo marškinėlius. Sabaliauskas patiekė mokslo tyrinėjimų iš liaudies dainų, pasakų ir dramos. Nors tai seni dalykai, bet dar naujai ir primygtinai kvietė visus surašyti jau visai nykstančias dainas, giesmes ir pasakas.

Liepos 6 d. Miesto teatre Tumas – Vaižgantas ir Sabaliauskas-Žalia Rūta skaitė apie <Pilkojo gyvenimo diemenčiukus>. Pirmas kalbėtojas, cituodamas savo <pragiedrulius> piešė pilką sodžiaus gyvenimą, rodydamas, kad tame pilkume slepiasi skaisčiausia žmogaus kūrybos dvasia ir nesugadinta kultūra. Sodietis gyvena gamtoje ir jaučia, kaip visa su kartur gyvena. Sodietis esąs gryniausias panteistas. Dėl to  mes privalą ten semtis viso, kas gražu, kilnu, nesutepta. Tumo paskaita buvo įvilkinta į ūpo ir jausmo marškinėlius. Sabaliauskas patiekė mokslo tyrinėjimų iš liaudies dainų, pasakų ir dramos. Nors tai seni dalykai, bet dar naujai ir primygtinai kvietė visus surašyti jau visai nykstančias dainas, giesmes ir pasakas. Be to, nurodė reikalą rinkti visus žodžius pavadinimus, pav., girių, upių dalis ir kitų kitokių baldų ir įrankių, nes iš  tų, žodžių mokslininkai be galo daug gali duoti naudos mūsų kalbos mokslui.

Kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Apie 1909 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: Tumo-Vaižganto paskaita (1920, Liepos 8). Lietuva (140 (422), p. 4. [žiūrėta 2020-06-05]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64874&seqNr=4