1920 m. rugpjūčio 12 d. | Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko generolo Maksimo Katchės telefonograma
Liaudies Gynybos Ministro įsakymu atsakydamas į Jūsų š. m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 42 pranešu, kad Lietuvos kariuomenė faktiškai užima šią liniją: Grabava – Nelsko ežero šiaurinis krantas – Augustavo kanalo sistema – Sapackinė – Simuchovas – Varėna.
4 armijos Revoliucinės karo tarybos nariui Mežlaukui
Liaudies Gynybos Ministro įsakymu atsakydamas į Jūsų š. m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 42 pranešu, kad Lietuvos kariuomenė faktiškai užima šią liniją: Grabava – Nelsko ežero šiaurinis krantas – Augustavo kanalo sistema – Sapackinė – Simuchovas – Varėna – (visi minėtieji punktai išskyrus Varėną Lietuvoje) ir toliau pagal pirmosios demarkacinės linijos projektą (priedas prie š. m. rugpjūčio 6 d. Konvencijos 2 p.). Šią liniją Lietuvos kariuomenė užims iki tol, kol atsiras galimybė užimti antrąją demarkacinę liniją: Grabava – Nelsko ežero šiaurinis krantas – Augustavo kanalo sistema – Sapackinė – Semuchovas – Marcinkonys ir toliau pagal tą patį projektą. Paminėti punktai priklauso Lietuvai.
Pasirašė Lietuvos Generalinio štabo viršininkas
Gen. Leit. Katche
1879 m. gimęs Joniškyje, evangelikų liuteronų tikėjimo Lietuvos vokietis Maksimas Katchė rinkosi karinę tarnybą Rusijos imperijoje, kariavo kare su Japonija ir Pirmajame pasauliniame kare, kur 1916 m. gavo pulkininko laipsnį. 1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, aktyviai dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija. Prisidėjo rengiant Ukmergės, Panevėžio ir Zarasų išvadavimo nuo bolševikų planus ir sėkmingą jų įgyvendinimą. 1920 – 1922 m. su pertraukomis buvo Lietuvos generalinio štabo viršininkas, buvo Lietuvos kariuomenės atstovas pasirašant Suvalkų sutartį 1920 m. spalį. Vėliau išėjo į atsargą, 1933 m. mirė Biržuose.
Šiame rašte Katchė informuoja Sovietų Rusijos kariuomenę atstovaujantį Janį Mežlaukį apie teritorijas, ties kuriomis žada sustoti Lietuvos kariuomenė. Minima ne tik Varėna ir kiti dabar Lietuvai priklausantys miesteliai, bet ir dabartinėje Baltarusijoje, visai šalia sienos su Lenkija ir Lietuva esantis Sapackinės miestelis.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 427