1920 m. rugpjūčio 24 d. | Lietuvos kariuomenės vado pavaduotojo Kazio Ladigos įstatymas
Mūsų tikslas užimti mūsų teritoriją. Delei taikos padėties su bolševikais, kiek galint vengti ginkluoto susirėmimo, bet, susitikus su jais griežtai reikalauti išėjimo iš mūsų teritorijos.
I, II ir III Divizijų vadams
Rusų dešinysis sparnas sumuštas ir matomai panikoje traukiasi atgal, paskui juos betarpiai eina lenkų kariuomenė. Mūsų tikslas užimti mūsų teritoriją. Delei taikos padėties su bolševikais, kiek galint vengti ginkluoto susirėmimo, bet, susitikus su jais griežtai reikalauti išėjimo iš mūsų teritorijos. Šio tikslo pasiekimui 1-ai divizijai duotas įsakymas išsyk užimti antrąją demarkacijos liniją, nurodytą rugpiučio 6 dienos sutartyje su bolševikais. 3-iai divizijai kol kas pasilikti senoje vietoje. 2-oji divizija pasilieka užimtoje linijoje.
Susitikus su besitraukiančiais iš pietų pusės bolševikais ir žygiuojančiais lenkais, neleisti nieko mūsų teritorijon.
Vyr. Karo Vado- Padėjėjas
P. l. Ladyga
Originalui atatinka:
Vyr. leit. Urbšys
Šiame kariuomenės vado pavaduotojo pareigas ėjusio Kazio Ladigos įstatyme pastebima pasikeitusi padėtis fronte. 1920 m. rugpjūčio 13–25 d. vyko lemiamas Lenkijos ir Sovietų Rusijos mūšis prie Varšuvos, kurio metu sprendėsi Lenkijos likimas. „Stebuklu prie Vyslos“ dar vadinamame mūšyje Sovietų Rusijos pajėgos buvo visiškai sutriuškintos ir lenkai perėjo į energingą kontrapuolimą. Bijant geopolitinių pokyčių, Lietuvos kariuomenė skubėjo užimti kuo daugiau besitraukiančios Raudonosios armijos valdomų teritorijų, kol į jas nespėjo įžengti lenkai. Kadangi galiojo liepos 12 d. sutartis su sovietais, buvo įsakyta vengti suduoti jiems smūgį.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 429