1920 m. rugpjūčio 25 d. | Įsakymas Marijampolės grupei

Mūsų Grupei paliepta pasekti ir apsaugoti linija Grabovo – Augustav – Krasnybor– Lipsk – Gardinas – Skidel visi šie punktai imtinai.

Marijampolės Grupei

Į S A K Y M A S

Nr. 13

Rugpiūčio mėn. 25 d. 1920 m. Seinai

§1

Žinios apie priešą duotos įsakyme Nr. 11 ne pasikeitė. Mūsų Vilniaus Grupė pasekė Landvarovos – Porečje N. Vileika linija šiandien būtinai užims Vilnių ir eis iki mūsų sienos su Russija, taikos sutarčia nustatyta. – Linija perskirimo tarp mūsų į Vilniaus Grupės eina šiais punktais: Rotnica – Pożeće – Jeziory – Skidel – Rusinovce – Kniazovce, visi šie punktai del mūsų imtinai.

Mūsų Grupei paliepta pasekti ir apsaugoti linija Grabovo – Augustav – Krasnybor– Lipsk – Gardinas – Skidel visi šie punktai imtinai.

Santikiai mūsų su bolševikais traukiančiais ir lenkais neitralus t. y. mes privalom jų neleisti ant mūsų teritorijos, visus perėjusius nuginkluoti išsivengus susirėmimo ginkluoto bet būtina apsauga pavesto baro nuo kurio pasitraukti negali būti nei minties.

Iki atvykimo 2-ro pulko bara dalinu nuo Grabovo per Augustavą – Krasnybar – Lipsk imtinai ir nuo Gardino išimtinai iki Skidel imtinai 10 pulkui, – nuo Lipsko išimtinai iki Gardinui imtinai – 6 pulkui 1-am batalionui.

Antram eskadronui apsistoti Seinuose ir būti mano žinioje del kovos su vietiniais

partizanais.

<…>

Šiame vieno iš svarbiausių tuometinių karininkų – Vinco Grigaliūno-Glovakio įsakyme yra nurodymas skubiai užimti Gardiną. 1920 m. rugpjūčio 13–25 d. vyko lemiamas Lenkijos ir Sovietų Rusijos mūšis prie Varšuvos, kurio metu sprendėsi Lenkijos likimas. „Stebuklu prie Vyslos“ dar vadinamame mūšyje Sovietų Rusijos pajėgos buvo visiškai sutriuškintos ir lenkai perėjo į energingą kontrapuolimą. Bijant geopolitinių pokyčių, Lietuvos kariuomenė skubėjo užimti kuo daugiau besitraukiančios Raudonosios armijos valdomų teritorijų, kol į jas nespėjo įžengti lenkai. Kadangi galiojo liepos 12 d. sutartis su sovietais, buvo tikima, kad tai nesukels karo veiksmų su sovietais, kartu buvo viliamasi, kad užėmus Gardiną, vėliau dėl jo pavyks susiderėti ir su lenkais. Gardinas prie Lietuvos prijungtas dar valdant karaliui Mindaugui XIII a., bet tai dar senesnis miestas, kuris minimas jau XI a. Jame ryškiai maišėsi kultūrinės įtakos – baltiška ir slaviška. Šis miestas buvo itin reikšmingas Lietuvai iki pat 1795 m. Dėl šių priežasčių, nepaisant to, kad  XX a. pradžioje mieste buvo labai mažai etninių lietuvių, į šį miestą teikė pretenzijas ir 1918 m. vasario 16-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė. Šiuo atveju pretenzijas stiprino palankus vietos baltarusių (Lietuvoje vadintų dažnai baltgudžiais) gyventojų nusistatymas, buvo įkurti net baltgudžių daliniai Lietuvos kariuomenės sudėtyje. Be abejo, tai kryžiavosi su Rusijos ir Lenkijos geopolitiniais interesais. 1920 m. liepos 12 d. sutartimi Sovietų Rusija Gardiną pripažino Lietuvai, tad Grigaliūnas-Glovackis šiuo įsakymu reikalauja daliniams užimti teritoriją, prieš į ją įžengiant Lenkijos pajėgoms.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šio rašto autorius, Lietuvos kariuomenės Marijampolės grupės vadas pulkininkas Vincas Grigaliūnas-Glovackis, Lietuvos centrinio archyvo fotografija

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 433