1920 m. rugpjūčio 3 d. | Neatidėtina reforma

Liežuviu gali ir Dievą pagarbinti ir didžiausią šventenybę išniekinti. Tas pat ir su kinematografu: juo gali ir žmones pamokyti ir gerus jausmus juose sužadinti, – bet juo gali žiurovus ir ištvirkyti, rodydamas jiems visokių šlykštynių.

Aš čia noriu paliesti kinematografų klausimą. Kinematografas – kaip liežuvis, gali būti ir geriausias ir blogiausias dalykas. Liežuviu gali ir Dievą pagarbinti ir didžiausią šventenybę išniekinti. Tas pat ir su kinematografu: juo gali ir žmones pamokyti ir gerus jausmus juose sužadinti, – bet juo gali žiurovus ir ištvirkyti, rodydamas jiems visokių šlykštynių.

Vokietijoj revoliucijai ištikus, kinematografų vertelgos buvo nusipornografavę ligi galui. Visuomenė nebegalėjo ilgiau to bekęsti: pamačius pavojų, ji energingai subruzdo, ir kinematografams suvaldyti tapo išleisti specialiai įstatai („Lichtspielrecht“).

Pas mus toj srity kol kas beveik nieko nepadaryta. Paskirta tik filmų cenzoriai, bet jie, griežtesnių instrukcijų neturėdami, tedraudžia tik tas scenas, kur rodomos nuogos moterys, viską kitą praleisdami. […]

Tuo būdu cenzorių kolegija turėtų susidėti nemažiau, kaip iš dešimties žmonių: dviejų meno bei dailės atstovų, dviejų teatro atstovų, dviejų tikybos atstovų, dviejų Tėvų Tarybos atstovų ir dviejų valdžios atstovų. […]

Šiaip ar taip – reiktų mūsų visuomenei sukrusti ir nuo kinematografų pornografijos pradėti gintis, kaip imame gintis nuo bolševizmo propagandos. Jaunimo, kareivių ištvirkimas yra nemažesnis pavojus už bolševizmą.

Pastaruoju laiku pasklydo laikraščiuose žinia, kad įsikūrus nauja lietuviška kinematografų draugija „Spindulys“. Labai būtų pageidaujama, kad ši draugija pasirodytų netik lietuviška, bet ir krikščioniška, neturinti nieko bendra su kinematografininkais-gešeftininkais, besistengusiais vien šlykštynėmis privilioti daugiau jaunų žiūrovų. Bet ir jos filmos visgi turėtų eiti per visuomenės sudarytąją naują kinematografų cenzūrą.

A. Jakštas

Kino teatras „Palas“ Laisvės alėjoje. Apie 1925–1926 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: A. Jakštas „Neatidėtina reforma“, Tauta, nr. 35 (44), 1920 m. rugpjūčio mėn. 3 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000033545?exId=120536&seqNr=2

5+