1920 m. rugpjūčio 8 d. | Del smiltynų

Liko užveistas tik Pažaislių (arti Kauno) karklynas, kurio išlaikymui valdžia davė 40 tūkstančių auks., betgi tas karklynas jau davė daug pelno, nes jis sulaikė smėlį, kuris užpildavo vieškelį ir artimus laukus.

Atstovas Žitinevičius (val. sąj.) Steig. Seimo posėdy liepos 26 d. paklausė Žemės Ūkio ministerio, ar jam žinoma, kad Pažaislių karklyno laikymui išleista 40000 auks., bet tas karklynas esąs visai nenaudingas dalykas. Į tą paklausimą Miškų Departamento direktorius Matulionis Steigiamajam Seimui maždaug taip atsakė:

Paprastai žmonės nemoka smiltynų suvaldyti ir dargi visai į juos nežiūri, kaip nenaudingą žemės plotą. Tuo tarpu mokslas ir ūkio prityrimas parodo, kad su smiltynais galima kovoti ir juos nuveikti, padarius iš jų naudingus žemės plotus. Pas mus Lietuvoje ir ypač daug smiltynių didžiausiais paupiais – Nemuno ir Neries. Valdžia dar pernai buvo sumaniusi, padaryti Nemuno paupyj nuo Gorelino iki Jurbarko 6 karklų auginimo vietas. Tais karklais būtų užsodinami smiltynai, tuo būdu būtų jie vietoj suvaldomi, o paskui, kada karklai juos vietoj sulaikytų, tuose smiltynuose būtų pasodintas miškas. Tačiau lenkų užplūdimas neleido miškų departamentui viso to darbo padaryti. Liko užveistas tik Pažaislių (arti Kauno) karklynas, kurio išlaikymui valdžia davė 40 tūkstančių auks., betgi tas karklynas jau davė daug pelno, nes jis sulaikė smėlį, kuris užpildavo vieškelį ir artimus laukus.

Steig. Seimas tuo Matulionio atsakymu buvo visai patenkintas ir palydėjo jį gausiais delnų plojimais.

Pažaislio vienuolynas. Fotografas Kazimieras Dudėnas. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Del smiltynų“, Lietuvos ūkininkas, nr. 30, 1920 m. rugpjūčio mėn. 8 d., p.3.

Prieiga internete:https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB010DF585?exId=13760&seqNr=3