1920 m. rugpjūčio 9 d. | Milošo Raštas Millerandui

Prancuzams turės palikti ypatingai graži to rašto kalba. Kitos tautos netaip labai jaučia savo kalbos gražumo reikalę, kaip prancuzai. Todel Lietuvos valdžia labai gerai padarė paskirdama į Paryžių atstovą mokantį prancuziškai geriau už daugelį Prancuzų.

Lietuvos atstovas Prancuzijoje p. O. Lubič-Milošas 5 Liepos šių metų įteikė Prancuzijos ministrų pirmininkui Millerand‘ui gražiai sustatytą raštą, kad Vilnius galutinai tektų Lietuvai. „Draugo“ redakcija džiaugiasi gavusi nors sunkiai paskaitomą nušutusią to rašto kopiją.

Pirmiausiai tame rašte išreikšta mintis, kad dabartinė pasaulio padėtis duoda vilties tikėtis, jog karės veikiai pasiliaus, ir jog Lenkijos bei Lietuvos santikiai iškels Vilniaus klausimą. […]

Ir visatinoji Europos taika ir vietinė ramybė, ir ekonominiai reikalai verčia, kad daugumos Lietuvių gyvenamos žemės, šiandien esančios po svetima armija, grįžtų Lietuvai. Palikus tas žemes po Lenkais Vilnius turėtų skursti, nes butų pačiame tolymame Lenkijos kampe šale svetimos ir neprielankios apielinkės.

Priešingai, grįždamas Lietuvai Vilnius tampa jos sostine, gyvena vienu su ja gyvenimu netik ekonomijoje ir politikoje, bet taip-gi mokslo ir religijos žvilgsniu. Nauji santikiai su Klaipėda priduotų naujos laimės Vilniui. Jug jame visi Lietuvių praeities palaikai ir brangieji paminklai. Jame Lietuvos didžiavyrių gyventa. Prieš tuos žvilgsnius net ekonominiai žvilgsniai nulinksta. Vilnius buvo Lietuvių tautos centras stabmeldijos ir krikščionijos laikais.

Jo gyventojai, tiesa, mišrųs, bet dauguma vis-gi lietuviško kraujo. Apielinkė dar lietuviškesnė. Žydai, skaitlingi Vilniaus gyventojai, ir tie jaučiasi geruoju su darbščiais lietuviais. […]

Nuo savęs galime pridėti tiktai dvi pastabas. Pirmutinė yra, kad sunku geriau sustatyti diplomatinį raštą, kaip tas sustatytas. Prancuzams turės palikti ypatingai graži to rašto kalba. Kitos tautos netaip labai jaučia savo kalbos gražumo reikalę, kaip prancuzai. Todel Lietuvos valdžia labai gerai padarė paskirdama į Paryžių atstovą mokantį prancuziškai geriau už daugelį Prancuzų. […]

Lietuvių muzikai Antanas Kučingis, Balys Dvarionas, Aleksandras Kutkus Paryžiuje. 1934 m. balandžio 25 d. prancūzų kultūros draugijos „RenaissanceFrancaise“ koncerte, vykusiame populiaraus laikraščio „Journal“ salėje, dalyvavo P. Klimas, O. Milašius ir kiti garbingi svečiai. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Milošo Raštas Millerandui“, Draugas, nr.187, 1920 m. rugpjūčio mėn. 9 d., p.2.

Prieiga internete:https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0001661471?exId=197335&seqNr=2

6+