1920 m. rugsėjo 17 d. | Lietuvos derybininko Broniaus Kazio Balučio pareiškimas derybų su Lenkija Kalvarijoje metu

Kadangi Lenkijos Delegacija randa patogiu kaltinti Lietuvos Vyriausybę visa kaltinimų eile, kaip, pavyzdžiui, leidus laisvai eiti Sovietų kariuomenei iš Rytų Prūsų į naujus koncentracijos punktus, tiesioginiai kooperavus su Sovietų kariuomene, teikus tai kariuomenei pagalbos, ir viską tą darius prisidengiant Lietuvos neitralitetu ir t. t. ir kadangi tie kaltinimai nėra paremti įrodymais, tai Lietuvos Delegacija yra priversta žiūrėti į tuos kaltinimus, kaip į ne pagrįstus, ir kuo griežčiausia protestuoti prieš Lenkijos Delegacijos pastangas įkalbėti priešininkui nusikaltimą, neduodant betgi reikalingų tam įrodymų.

1) Lietuvių Delegacija priima su pasitenkinimu Lenkų Delegacijios pareiškimą, pagal kurį Lenkijos Vyriausybė esanti pasiryžusi geruoju susitarus išspręsti lenkų lietuvių ginčą, o taip pat įvykdyti geros kaimynystės santykius.

2) Drauge, Lietuvos Delegacija turi apgailestaudama pastebėti, kad Lenkijos Vyriausybės pažiūra, tiek, kiek ji atsispindėjo lenkų Delegacijos aukščiau minėtame pareiškime, yra pagrįsta priešingais tikrumui duomenimis. Kadangi Lenkijos Delegacija randa patogiu kaltinti Lietuvos Vyriausybę visa kaltinimų eile, kaip, pavyzdžiui, leidus laisvai eiti Sovietų kariuomenei iš Rytų Prūsų į naujus koncentracijos punktus, tiesioginiai kooperavus su Sovietų kariuomene, teikus tai kariuomenei pagalbos, ir viską tą darius prisidengiant Lietuvos neitralitetu ir t. t. ir kadangi tie kaltinimai nėra paremti įrodymais, tai Lietuvos Delegacija yra priversta žiūrėti į tuos kaltinimus, kaip į ne pagrįstus, ir kuo griežčiausia protestuoti prieš Lenkijos Delegacijos pastangas įkalbėti priešininkui nusikaltimą, neduodant betgi reikalingų tam įrodymų.

3) Lietuvos Delegacija mano esant jos pareiga atkreipti Lenkijos Delegacijos dėmesį į faktą, kad įvykusios prieš kiek laiko Kaune derybos buvo nutrauktos ne del menamojo Lietuvos Vyriausybės nesukalbamumo, bet del to, kad, deryboms tebeinant, lenkų kariuomenė, be karo paskelbimo, staiga ėmė atakuoti lietuvių kariuomenę ties Augustavo perkasu.

4) Faktas, kad Lenkijos Delegacija primena rugsėjo 13 d. įvykius, daro įspūdžio, lyg būtų norima prikišti lietuvių kariuomenei agresyvinius tikslus. Mes esame įsitikinę ir, pasiremdami neginčytinais faktais, pareiškiame, kad visuose incidentuose, kurių buvo tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių, iniciatyva visada buvo šios pastarosios pusėje. Taip buvo neseniai; taip ir šiandien tebėra. Visi tie apgailėtini rugsėjo mėnesį įvykę incidentai nėra kas kita, kaip paprasta ir neišvengiama pasėka rugpjūčio 30 d. puolimo, kuriuo lenkų kariuomenė atsakė į Lietuvos Vyriausybės taikingą rugpiūčio 27 d. notą. Rugsėjo 11 d., 13 val., ties Smalėnais lenkų rinktinė atakavo mūsų sargybą; mūsų pusėje buvo vienas mirtinai sužeistas. Rugsėjo 12 d. rytą, lenkų kariuomenė, artilerijos lydima, ištisas 3 valandas tų pačių Smalėnų apylinkėse atakavo mūsų sargybas. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka mūsų kariuomenė nenukentėjo, bet užtat nukentėjo civiliai gyventojai. Kuriuo būdu Lietuvos Vyriausybė galėjo reaguoti į visus tuos puolimus? Ar ji turėjo pasitenkinti vienu tik pasyviu gynimuisi ir kantriai laukti, kol jos sargybos vėl bus puolamos? Mes turėjome, be jokios abejonės, atsakyti kontratakomis į besikartojančius lenkų kariuomenės puolimus.

<…>

Vienas svarbiausių Lietuvos derybininkų Kalvarijoje ir vėliau Suvalkuose buvo užsienio reikalų viceministras Bronius Kazys Balutis. Turintis didelių ryšių su išeivija JAV, Balutis jautėsi tvirtai diskusijose su Lenkija, gynė Lietuvos poziciją. Šiame pasisakyme jis kategoriškai atkerta kaltinimus, esą Lietuvos kariuomenė rėmusi Sovietų Rusijos pajėgas, ar palengvinusi jos judėjimą prieš Lenkiją, taip pat teigia, kad Suvalkų regione Lietuvos kariuomenė buvo užpulta ir tik tada pradėjo kontraatakuoti. Šie teiginiai sulaukė nemažai diskusijų su Lenkijos atstovais, kurie truko visas tris dienas vykusių Kalvarijos derybų metu.

Kauno miesto muziejus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Lietuvos užsienio reikalų viceministras ir vienas svarbiausių derybininkų Kalvarijoje Bronius Kazys Balutis. Fotografija iš leidinio Lietuvos albumas, Vilnius: Spindulys, 1990 (orig. Kaunas, 1921)

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 520