1920 m. rugsėjo 18 d. | Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininko generolo Tadeušo Rozvadovskio įsakymas 2-ąjai armijai

Mūsų daliniai turi būti taip išsidėstę, kad lietuviai, jeigu mus užpultų, galėtų patekti į pasalą.

  1. Mūsų delegacija praneša iš Kalvarijos, kad lietuviai iki šiol delsė atsakyti į mūsų reikalavimus atitraukti Lietuvos kariuomenę už demarkacijos linijos. Mūsų delegatai nustatė lietuviams galutinį atsakymo terminą šeštadienį 09 18, 14-ą val., ir tikisi neigiamo atsakymo. Jį gavę išvažiuos įsipareigodami, kad paliaubos nebus nutrauktos iki šeštadienio 24-os val.
  2. Atsižvelgdamas į tai armijos vadas įsakys:

a) pranešti daliniams, turintiems ryšių su lietuviais, kad būtų pasirengę.

b) kad šie daliniai jokiu pretekstu nepradėtų karo veiksmų prieš lietuvius laukdami, kol Lietuvos kariuomenė pirma mus užpuls. Tokiu atveju kol kas apsiriboti tik atakų atrėmimu, neišsiveržiant į priekį.

c) Mūsų daliniai turi būti taip išsidėstę, kad lietuviai, jeigu mus užpultų, galėtų patekti į pasalą.


Vienas svarbiausių tuometinės Lenkijos karininkų buvo generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Tadeušas Jordanas Rozvadovskis, kilęs iš senos didikų giminės – jo protėviai kovojo Vienos mūšyje 1683 m., Tadeušo Kosčiuškos ir Napoleono Bonaparto gretose, taip pat 1831 ir 1863 m. sukilimų metu. 1919 m. šis žmogus užėmė labai svarbias Lenkijos karinio atstovo karą laimėjusioje Prancūzijoje pareigas, o 1920 m.  tapo generalinio štabo viršininku, turėjo glaudžius ryšius su Prancūzijos ir Britų imperijos karininkais. Kai kurių Lenkijos istorikų teigimu, būtent jo vadovavimas buvo esminė priežastis, kodėl Lenkijai pavyko nugalėti kiekybiškai gausesnes Sovietų Rusijos karines pajėgas prie Vyslos 1920 m. rugpjūtį, jo indėlis galėjo viršyti net faktinį valstybės vadovą Juzefą Pilsudskį.  Šiame rašte pastebima, kad Rozvadovskis neskuba pulti Lietuvos, tik nori įsitikinti, kad Lietuva nestotų į Sovietų Rusijos pusę. Nepaisant to, kad Lenkijoje buvo labai gerbiamas, 1926 m. gegužę Rozvadovskis siekė sustabdyti savo buvusio bendražygio Pilsudskio įvykdytą valdžios perversmą ir buvo vienas svarbiausių ir įtakingiausių tai dariusių žmonių. Dėl šių priežasčių Rozvadovskis buvo suimtas ir kalinamas Vilniuje, Antakalnyje esančiame kalėjime. 1928 m. jis mirė neaiškiomis aplinkybėmis – buvo daugybė svarstymų, kad jis buvo nunuodytas.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Tadeušas Rozmadovskis. Fotografija iš Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo publikuotų vaizdų kolekcijos.


Šaltinis:Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 533 

Fotografijos prieiga internete: https://audiovis.nac.gov.pl/obraz/59187/fdcfc30413878fa0b08515304a77a0aa/

6+