1920 m. rugsėjo 20 d. | Tautų Sąjungos pirmininko, Belgijos atstovo Paulio Hymanso siūloma rezoliucija Tautų Sąjungoje dėl Lietuvos ir Lenkijos konflikto sureguliavimo

Tautų Sąjungos Taryba, patvirtindama Belgijos atstovo raportą, a) Manydama, kad skubus karo veiksmų nutraukimas yra neišvengiama bet kokio prasmingo Tautų Sąjungos Tarybos įsikišimo sąlyga, kreipiasi į Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybes, primygtinai prašydama, kad jos imtųsi skubių priemonių užkirsti kelią bet kokiems priešiškiems savo kariuomenių veiksmams; b) Siūlo Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybėms prisiimti tokius abipusius įsipareigojimus.

REZOLIUCIJA

Tautų Sąjungos Taryba, patvirtindama Belgijos atstovo raportą,

a) Manydama, kad skubus karo veiksmų nutraukimas yra neišvengiama bet kokio prasmingo Tautų Sąjungos Tarybos įsikišimo sąlyga, kreipiasi į Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybes, primygtinai prašydama, kad jos imtųsi skubių priemonių užkirsti kelią bet kokiems priešiškiems savo kariuomenių veiksmams;

b) Siūlo Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybėms prisiimti tokius abipusius įsipareigojimus:

1) Lietuvos Vyriausybė, laukdama tiesioginių derybų su Lenkija rezultatų, su visų savo teritorinių teisių išsaugojimo sąlyga sutinka pripažinti laikiną demarkacijos liniją,  nubrėžtą Aukščiausiosios Sąjungininkų Tarybos 1919 m. gruodžio 8 d. deklaracijoje, ir įsipareigoja atitraukti savo pajėgas į žemes, esančias į vakarus nuo šios linijos;

2) Lenkijos Vyriausybė su visų savo teritorinių teisių išsaugojimo sąlyga prisiima įsipareigojimą per dabartinį karą su Sovietų Vyriausybe gerbti neutralitetą teritorijų, kurias į rytus nuo čia minėtos demarkacijos linijos yra užėmusi Lietuva, su sąlyga, kad Lietuvai taip pat pavyks gauti šio neutraliteto gerbimo garantijas iš Sovietų valdžios.

c) Su sąlyga, jeigu jos sutiks su tokiu laikinu problemos sprendimu, Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybėms siūloma skirti Komisiją, turinčią vietoje griežtai stebėti, kad abi suinteresuotos šalys laikysis šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų;

d) savo Prezidentą įgalioja gauti atsakymus iš Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių, kad Taryba galėtų tęsti savo darbą, skirdama atstovus šioje rezoliucijoje numatytai komisijai sudaryti ir kitoje Tarybos sesijoje pateikti raportą.


1920 m. rugsėjo 5 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Eustachijus Sapiega kreipėsi į Tautų Sąjungą apkaltindamas Lietuvą, neva ši kare remia Sovietų Rusiją. Tuomet visos Europos šalys buvo linkusios palaikyti Lenkiją, norėdamos sustabdyti komunistinių idėjų plėtrą į Vakarus, todėl šį rimtą kaltinimą teko atremti diplomatiniais kanalais. Tai stengėsi padaryti atstovu prie Tautų Sąjungos iš Lietuvos pusės paskirtas Augustinas Voldemaras. Tautų Sąjungos pirmininko pareigas pradėjo eiti buvęs Belgijos užsienio reikalų ministras Paulis Hymansas, žymus tuometinės Belgijos politikas, aktyviai dalyvavęs ir masonų organizacijos veiklose Vakarų Europoje, todėl turintis daugybę pažinčių svarbiausių valstybių sluoksniuose. Kaip mažos šalies atstovas Hymansas turėjo nemažai simpatijų Lietuvai. Pagal šią pirmąją jo rezoliuciją, Lietuva buvo raginama atsitraukti už 1919 m. gruodžio 8 d. Britų imperijos užsienio reikalų sekretoriaus lordo Džordžo Kerzono linijos. Vis dėlto, platesnėje šios rezoliucijos versijoje Hymansas pažymėjo, kad teritorija į Rytus nuo linijos priklauso Lietuvai, pagal šios sutarimą su Sovietų Rusija 1920 m. liepos 12 d. Hymansas pabrėžė, kad sureguliuoti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą trukdo tai, kad bolševikų pajėgos kontroliuojai Lietuvai priskirtus Gardino ir Lydos regionus. Jau po Liucijano Želigovskio invazijos ir Širvintų-Giedraičių mūšių Tautų Sąjunga bandė vėl sureguliuoti konfliktą, tai susiję su garsiuoju 1921 m. Hymanso planu, kuris šiame projekte bus pristatytas kitais metais. Nors Hymansui nepavyko išspręsti konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos gimtojoje Belgijoje jam sekėsi daug geriau. Būtent jis dažnai laikomas pagrindiniu Beniliukso šalių bendradarbiavimo architektu.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šios rezoliucijos autorius Paulis Hymansas. Fotografija iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.


Šaltinis:Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 536

Fotografijos prieiga internete:https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b531395815

5+