1920 m. rugsėjo 27 d. | Kauno dienynas

Kauno uoste pūpso paskendę, pusiau pasinėrę laiveliai, baidokai; iš Nemuno vandens paviršio kyšo nugrimzdę garlaiviai; jau antrą vasarą tie baidokai, laiveliai ir garlaiviai kirmija ir šaukte šaukias gelbėti juos iš vandens; jau antri metai Vandns kelių Valdyba vis savaip gudravoja, bet nesugeba išnaudoti nuskendusio turto: nė pati jų nekelia, nei kitiems neprileidžia <…>.

Kauno uoste pūpso paskendę, pusiau pasinėrę laiveliai, baidokai; iš Nemuno vandens paviršio kyšo nugrimzdę garlaiviai; jau antrą vasarą tie baidokai, laiveliai ir garlaiviai kirmija ir šaukte šaukias gelbėti juos iš vandens; jau antri metai Vandns kelių Valdyba vis savaip gudravoja, bet nesugeba išnaudoti nuskendusio turto: nė pati jų nekelia, nei kitiems neprileidžia: tiesybė, buvo mėginama laivų pakėlimui varžytines daryti, bet aplaužytiems laivams tokios kainos padėta, kad į antrąsias varžytines niekas neatvyko! Laivų lavonai, laukite dar trečios vasarėlės!

Kas mėgsta vaikštinėti Nemuno pakraščiais, tas antri metai galėjo pastebėti didelę mašiną žemsemę Nemune plūduriuojančią; šita žemsemė vieną dieną ūžia, bilda, kitą dieną ilsisi; tai ji uosto gerklę pakrapšto, tai pagal tiltą terlenasi; tolyn nuo Kauno ji plaukti nemėgsta, Nemuno gilinti ar nepriveikia ar tingi, gi laivininkai vaitote vaitoja, kad kaikur Nemunu jau plaukti garlaiviai nebegali, kad visur sekluma didėja ir laivininkystei neapsakomų nuotolių padaro. Ar čia žemsemės netikusios esama ar administracija bus apsileidusi, težino vienas Dievas ar inžinieris dideliu „gorčiu“ ant galvos.

Laivininkystė varžoma ir tuščiais formalumais; baidokų darbininkai, kad įvažiuotų iš Mažosios Lietuvos į Jurbarką, spiriami pasus vizuoti; pasų vizų atlikti tegalima ar Pagėgiuose, ar Klaipėdoje, taigi baidokininkai iš Smalininkų privalo vykti į Pagėgius ir gaišti 3-4 dienas, tokių netikslumų nesugebėjo nė rusų biurokratai sugalvoti, mes gi dedamės gyvenimo sąlygas geriną…

Tokiuo pat kvapu atisiduoda ir automobilių ūkis. Susisiekimo Ministerijai automobiliai per metus kainuoja virš 200 tūkstančių auksinų; juos tapradž lopo ir tapradž mėgina, ar tai į gegužines važinėjant ar ant Kauno bei Vilniaus gręstų; kai Rygos konferencijos delegacijai reikėjo automobilis gauti, tai jis iš garažo jau išvakariai paspruko ir nuriedėjo rods Strickio sostinėn paviešėti.

Negeriau yra ir su mūsų gelžkeliais. Gelžkelių Valdyboje tarnauja apsčiai senų rusų biurokratų: rasi ten ir bermontinkų ir lenkų sabotažininkų, kuriems rūpi kas kita, tik ne Lietuvos labas; ar tai ne jų kaltė, kad iš Rygos į Klaipėdą niekas Lietuvos gelžkeliais nevažiuoja? Mat, iš Rygos į Liepoją gelžkeliu, o iš ten laivu į Klaipėdą nuvyksi į 24 valandas, gi važiuojant iš Rygos Klaipėdon Lietuvos gelžkeliais, reikia 3 dienos paguldyti!

Už Panevėžio Subačiaus link važiuojant, miške prie gelžkelio yra bolševikų kapai ir traukinio liekanos; ten jau antri metai guli visoki manta: ašys, vagonų ratai, rėmai ir kitoki geležis, vis tai rūdyja, nyksta, gi Ūkio Tarnyba nepriveikia jų surinkti, sukrauti ir pastogėn nuvežti.

Eitkūnuose pas vokiečius suimtas stovi Lietuvos garvežys; nenorėta už jį mažo užstato duoti, gi dabar jį atvaduojant, reikės šimtą kartų daugiau mokėti.

Lietuvių kalbos niekas svetimtaučių nebesimokina, nebėra stiprios rankos, griežto nusistatymo!

Susisiekimo Ministerija nuo pat įsikūrimo pradžios neturi geros laimužės; jos ministeriai dažnai mainosi ir kaipo nespecialistai į pašaknes nesigilina; dabartiniu metu Ministerijos centras žymiai silpnėja, tarnautojai tapradž mainosi, ar Vilnius sugebės tą tarnautojų bėgimą sustabdyti, ar sugebės daugiau gyvybės įkvėpti, parodys netoli ateitis.

A g a r a s

Senoji Kauno prieplauka, XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Kauno dienynas, Tauta, 1920 m. rugsėjo 27d., p. 4.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000033545

4+