1920 m. rugsėjo 29 d. | Jaunimas ir vyresnieji

[…] Nuodėmės sąvoka išėjo iš mados. Jos niekas nebebijo ir nebesisaugo. Viskas gerai, kas man patinka ir mano tikslams tarnauja; viskas negerai, kas man kliudo, nors tai būtų naudinga visuomenei ir net visai žmonijai.

Naujieji laikai tai pavadino susipratimu, pažanga, laisve, ar dar kitais lygiai gražiais žodžiais. Bet tekus ilgėliau gyventi su šitokiais tarpusiu savaimingumu žmonėmis, pasergsti, jog nebegalima padirbti bendro darbo. Žmonės per didelį savaimingumą ėmė virsti tiesiog biauriais egoistais, bendruomenės jausmo nebetekę. Jei ir stoja bendran darban, tai stato per didelius, dažnai nebetesimus patenkinti reikalavimus. Tu jam už jo darbą duok perdaug algos, garbės, net ištaigų. O ne, tai jis eis šalin savais keliais, kur pats save mėgins patenkinti dvigubai, trigubai labiau, neg tai padarytų jam valstybė.

Šitokiame padėjime imame galvoti ir skelbti, jog jaunimo auklėjimui begalo sveika ir naudinga patarnauti kariuomenėje, kur yra vadinamoji „gelžinė drausmė“ (disciplina). Iš tarnavus kariuomenėje ketinama susidaryti susiklausančius valstybės valdininkus tarnautojus. O mes pridedame: daug daugiau gerų išdavų bus ir iš kareiviškojo auklėjimo, kai kareivinė gaus jau namie per ištisus dvidešimtį metų disciplinuotus jauniklius – namie, savo vyresniųjų. Nuo to visuomenės auklėjimas ir reiktų pradėti. Kareiviškieji priemoniai tada bus ne taisymas iškrypėlių, bet galutinas dailinimas ir ugdymas. Tie priemoniai tai lyg naujas kapitolas. […]

Kariuomenės paradas Kaune. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Jaunimas ir vyresnieji“, Trimitas, nr. 9, 1920 m. rugsėjo mėn. 29 d., p. 2-4.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0029234C?exId=39041&seqNr=2, https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0029234C?exId=39041&seqNr=3, https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0029234C?exId=39041&seqNr=4