1920 m. sausio 11 d. | Žydų bendruomenėms susivažiavus
Lietuviai ir žydai amžių kietą vargą bendrai vargę, žiaurų svetimųjų jungą bendrai nešę, išsivadavimo valandą bendrai stojos savo teisių gint ir savo gyvenimą kurt. Todėl mes pasidžiaugdami tegalime konstantuot Žydų Reikalų Ministerio ir suvažiavimui išrinkto pirmininko dr. M. Soloveičiko žodžius, kad Lietuvos valdžios darbo programos atitinka autonominiams mažumų siekimams.
Kaip paduoda telegramos, anglų parlamento darbininkų atstovas P. O. Grady, komanduotas į Kopenhagą tartis su bolševiku Litvinovu, reiškė didelio nustebimo Lietuvos konstitucijos savybėmis, būtent, kad esanti Lietuvoje žydų Ministerija. Vakarams nesuprantama, kaip tai Lietuvoje gali tokių dalykų atsitikti be jokios pašalinės įtakos, tuo tarpu kai santarvei atsiėjo daugel vargo padėti kolei nors kiek teko tautinėms mažumoms tokiose šalyse kaip Lenkai, Rumunai, Pietų Slaviai… Vakarams keista, kad Lietuvoj tautinių mažumų klausimas iš karto tapo pakeltas kaip reikiant aukštai ir be jokių atidėliojimų buvo išspręstas teigiamai. Bent taip nė vienoj Vakarų Europos Valstybėje iki šiol nėra buvę. Lietuvos tautinės mažumos, remiančios Lietuvos nepriklausomybę, nuo pat Valstybės įkūrimo pradėjo savo kultūrinę savivaldybę organizuoti. Tuojau susidarė gudų ir žydų ministerijos. Dėl nelemtai susidėjusių gyvenimo sąlygų, okupavus lenkams Lietuvos Rytus, Gudų Ministerija negalėjo pilnai savo darbo išplėsti. Tačiau žydų ministerija pamažėli, žingsnis po žingsnio, stropiai prisidėdama prie bendros krašto organizuotės, emės kultūrinę autonomiją gyvendinti. Iš karto buvo suorganizuoti ir padaryti žydų bendruomenių demokratingi rinkimai, o bendruomenėms susitvarkius sušaukti bendruomenių atstovai, atstovaują 78ms bendruomenėms. Tuo būdu to suvažiavimo balsas visai reiškia visos Lietuvos žydijos balsą.
Lietuviai ir žydai amžių kietą vargą bendrai vargę, žiaurų svetimųjų jungą bendrai nešę, išsivadavimo valandą bendrai stojos savo teisių gint ir savo gyvenimą kurt. Todėl mes pasidžiaugdami tegalime konstantuot Žydų Reikalų Ministerio ir suvažiavimui išrinkto pirmininko dr. M. Soloveičiko žodžius, kad Lietuvos valdžios darbo programos atitinka autonominiams mažumų siekimams. Todėl mes ypatingai džiaugdamies galime pabrėžti, kad žydai pirmąsias autonomines bendruomenes susikūrė Lietuvoj, ir kad bendrame žydų judėjime Lietuvos žydai eina pirmutiniai. Reikia tikėtis, kad šių žydų bendruomenių atstovų suvažiavimas įneš į visos žydijos darbuotę vienumo, sustiprinę jų tautinio gyvenimo savybes ir tuolabiau sutvirtins pasiryžimą ginti bendrus valstybės reikalus, kovot dėl bendros laisvės, statyti mūsų bendrąją tėvynę – Lietuvą.
Reikia dar pažymėti, kad prieš patį žydų bendruomenių suvažiavimą buvo paskelbta ,,Laikinojo įstatymo apie žydų bendruomenių tarybų teises apkrauti mokesniais gyventojus žydus projektas“, žydų Reikalams Ministerio M. Soloveičiko pasirašytas. Šiuo įstatymu tautinių mažumų autonomijos raikalas įgauna valstybinės prievolės, juridinio teisėtumo formų. Tautinės žydų bendruomenės apkraunamo mokesniais. ,,Tie mokesniai išieškomi nustatyta valstybinių mokesnių išieškojimui tvarka. Išieškant šie mokesniai iš nemokėjusio asmens turto, reikalingo iš jo valstybiniai mokesniai išieškomi pirma bendruomenės mokesnių“. Kaip matom, ir šis įstatymo punktas į pirmąją eilią stato bendrus valstybės reikalus ir jau paskui eina tautiniai. Tai gi mes pasidžiaugdami pažymime žydų bendruomenių suvažiavimą – mūsų nelaisvės ir išsivadavimo meto ir kovos laiko – senus ištikimus draugus.
Šiame straipsnyje, matome euforiškas pagrindinio Lietuvoje ėjusio dienraščio nuotaikas dėl sėkmingos žydų tautinės bendruomenės integracijos proceso Lietuvoje, kalbama kad tokie mąstai yra nematyti net Vakarų Europoje.
Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Žydų bendruomenėms susivažiavus, Lietuva, 1920 01 11, Nr.8, p. 1
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64929