1920 m. sausio 21 d. | Tarptautinė kalba
D-ras Zamenhof‘as vaduodamasis mintimi, jog tarptautinė kalba turi būti kuo lengviausia, sudarė tarptautinės kalbos Esperanto gramatiką tiktai iš 16 taisyklių, o žodynui paėmė visus vadinamuosius tarptautinius žodžius, kaip lempa, elektra, teatras ir t. t.
Svarbumas kalbos priemonės žmonėms susisiekti visiems aiškus. Kak kurie kalboje mato net ryškiausią žymę, kuria žmogus skiriasi nuo gyvulio. Ir tikrai, tik dėl kalbos tėra galima žmonijos pažanga, nes jeigu žmogus žmogui negalėtų perduoti savo minčių, jeigu negalima būtų pasimokyti nuo kitų, žmogus negalėtų tobūlintis. <…>Bevieliu telefonu veikiai mes galėsim susikalbėti su žmonėmis, gyvenančiais antrojoj žemės pusėj. Taip galėsime su jais kalbėt, jeigu tik suprasim kits kitą. Čionai kaip tik pasirodo reikiant vienos tarptautinės kalbos. Jau daug kartų buvo bandyta tarptautinei kalbai pasinaudoti, bet kuria klasikinių ar didžiųjų tautų kalba (graikų, lotynų, prancūzų ir anglų), bet kadangi, visos jos sunkios išmokt ir kadangi svetimosios kalbos vartojimas įžeidžia tautinius kitų žmonių jausmus, tad visos tos kalbos neturėjo sėkmės.
Paskutiniųjų 200-300 metų galvočiai suprato jog yra bergzdžias darbas stengtis primesti visai žmonijai kurios nors tautos kalbą. Suprasdami tai, jie bandė pasigirti kokią nors kalbą, imdami sau pavyzdžiui matematikos formalas, muzikos ženklelius arba net kiniečių rašybą. Aišku jog eidami tuo keliu, jie nieko vartojimo negalėjo išrast. 19 šimtmečio gale jau pradėta bandyti sudaryti dirbtinę kalbą, panašią į tautines kalbas. 1880 metais kun. Schleler‘is paskelbė savo sugalvotą kalbą Volspuk‘ą (pasaulio kalba). Tos kalbos gramatika buvo nuostabiai lengva, bet žodynas labai sunkus ir žodžiai sunkiai ištariami. Tuo pat matu kitas mokslininkas, d-ras Zamenhof‘as vaduodamasis mintimi, jog tarptautinė kalba turi būti kuo lengviausia, sudarė tarptautinės kalbos Esperanto gramatiką tiktai iš 16 taisyklių, o žodynui paėmė visus vadinamuosius tarptautinius žodžius, kaip lempa, elektra, teatras ir t. t. Ko dar trūko jis ėmė iš tautinių kalbų, žiūrėdamas, kad imamasis žodis būtų žinomas kiek galint didesniam žmonių skaičiui. Be to, jis stengėsi imti kiek galėdamas mažiau žodžių šaknų, iš kurių su pagalba sufiksų ir prefiksų įgalino vartojančius tą kalbą pačius kurti žodžius. Dėl visų šitų priemonių Zamenhofo genijui pasisekė sukurti kalba, kuri tikrai patenkina tarptautinės kalbos reikalavimus: ji lengviausia išmokti, gausingiausia išsireiškimo atžvilgiu ir labai iškilniai skamba. <…> Dabar esperantizmas išsiplėtęs visame pasauly ir turbūt netolimas jau laikas, kada ir vyriausybės griebsis tinkamų priemonių, kad kiekvienas pilietis be savo gimtosios kalbos, išmoktų ir tarptautinės . Anglai tuo atžvilgiu daro rimtų pastangų.
Pastaba: Kaune galima išmokt Esperanto kalbos kursuose, kurie būna pirmadieniais ir ketvirtadienį 61/2 val. <Saulės> gimnazijoj.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas – esperanto kalbos kūrėjas, gimęs Balstogėje, kalbų mokytojo šeimoje. Nors pagal specialybę L. Zamenhofas buvo akių gydytoju, tačiau visą savo gyvenimą siekė sukurti kalbą bendrą visai žmonijai. 1885 m. dirbdamas gydytoju Veisiejuose, parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Vadovėlis galėjo ir nepasirodyti jeigu ne L. Zamenhofo žmona, iš Kauno kilusi Klara Zilbernik. Jos tėvas Aleksandras Zilbernikas buvo žymus to meto Kauno gubernijos verslininkas turėjęs vienintelį muilo fabriką gubernijoje. Uošvio lėšomis 1887 m. buvo išleistas rusakalbiams skirtas esperanto kalbos vadovėlis, o paskui ir vadovėliai lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Be šio Kauno verslininko paramos esperanto kalba nebūtų išplitusi po pasaulį.
Kaune yra išlikęs pastatas susijęs su L. Zamenhofo šeima. Tai dviaukštis Zilbernikų namas esantis adresu L. Zamenhofo g. 5. Čia gyveno pats mecenatas A. Zilbernikas, gimė L. Zamenhofo žmona Klara, o ir pats esperanto kalbos kūrėjas ne kartą čia lankėsi.
Kauno miesto muziejaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė.
Liudvikas Lazaras Zamenhofas. 1890-1917 m. Upsalos universiteto biblioteka.
Šaltinis: Tarptautinė kalba (1920, Sausio 21). Lietuva (16 (298), p. 3-4. [žiūrėta 2020-01-07]
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64937&seqNr=3
Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/portal/en/record/9200106/000B3E1FA2DD079E2FBE1D9300A34AE374A96EB5.html?q=Zamenhof#dcId=1578560323654&p=1