1920 m. sausio 26 d. | Vargšų klausimas Kaune

Kad Kaune daug yra vargšų, rodos, nieks neabejoja. Vieni jų yra matomi: jie sėdi elgetaudami bažnyčiose, šventoriuose, gatvėse, arba eina net po namus kalėdodami.

Kad Kaune daug yra vargšų, rodos, nieks neabejoja. Vieni jų yra matomi: jie sėdi elgetaudami bažnyčiose, šventoriuose, gatvėse, arba eina net po namus kalėdodami. Bet tų matomų vargšų neperdaugiausia. Kurkas daugiau yra vargšų nematomų, publikai nežinomų, nes jie neelgetauja, bevelydami kęsti skurdą ir badą namie, lindėdami šaltuose, nekūrentuose butuose, arba ligos parblokšti gulėdami skarmalais apklotose lovose, o kaikada net ir tiesiog ant žemės. […]

Per karą labdaringos draugijos priedermes gana gerai pildė atskira, specialė „nukentėjusiems del karo šelpti draugija“.

Kadangi ji, karui pasibaigus turės paliauti veikus, tat buvo gyvas reikalas nuolatinės labdaringos draugijos įsteigimo naujais pamatais. Tokią draugiją prieš tris mėnesius yr įsteigęs Kaune gerb. prelatas Januševičius šv. Trejybės klebonas. Ji vadinas „Gailestingųjų asmenų vaikelio Jėzaus draugija“.

Jos pamatan padėti šv. Vincento Pauliečio labdaringųjų draugijų įstatai. Veikia ji tam tikromis kuopomis ir konferencijomis, kurios paprastai esti nesklaitlingos nuo 10 lig 30 asmenų, bet kiekviena kuopa turi savo atskirą valdybą. Visų tų kuopų pirmininku yra parapijos klebonas. […]

Vaikelio Jėzaus draugijos steigėjai. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Vargšų klausimas Kaune“, Laisvė, nr. 19, 1920 m. sausio 26 d., p. 1.

Prieiga internete:https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000143886?exId=25231&seqNr=5