1920 m. sausio 4 d. | Investuokime pinigus, kol nenuvertėjo

Dauguma, ypač kaimiečių tebelaiko pinigus įkasę į žemes, į sienų plyšius, dėžes, susiuvę drabužiuose. Jeigu jo turto nesuės pelės ar kandys, jeigu neatims plėšikai ar vagys, tai pats laikas naikins; nes jo laikomų pinigų kursas vis puola.

Ką daryti su pinigais?

Dauguma, ypač kaimiečių tebelaiko pinigus įkasę į žemes, į sienų plyšius, dėžes, susiuvę drabužiuose. Jeigu jo turto nesuės pelės ar kandys, jeigu neatims plėšikai ar vagys, tai pats laikas naikins; nes jo laikomų pinigų kursas vis puola. Kiti, nepasitiki bankams, prekybos ar pramonės bendrovėms ir draugijoms, neša klebonams ar kitiems patikimiems asmenims, ir su tais dar dažniau atsitinka nelaimė. Geriausia padaro tas, kam netrūksta iniciatyvos, drąsos ir sumanumo imtis prekybos ar pramonės ir apskritai savirankaus darbo. Be uždarbio dar jis gali pasidžiaugti, kad niekam netarnauja. […]

Šio straipsnelio santrauka tokia: 1) Kas turi iniciatyvos, sumanumo, drąsos, tas tesiimie savarankaus darbo. 2) Kas mažiau tų sielos ypatybių turi, tesurandie sau bendru. 3) Kur nors tarnaudamas atliekamą skatiką laikyk tautinės pramonės prekybos įstaigų įdeliuose ar akcijose, kur be tam tikro nuošimčio nuo kapitalo gausi ir pelno dalį (dividendo). 4) Kas ganėdinas nuošimčiais ir patiki kuriai nors įstaigai, tegu sudeda palūkanoms. Ištikimiausios įstaigos yra valstybinės kredito įstaigos. 5) Nelaikyk atliekamų skatikų poperiniais pinigais, ypač rusų; verčiau pirkis kurio nors turto.

Domas Šidlauskis

Kooperacijos rūmai. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Ką daryti su pinigais?“, Lietuva, nr. 3 (285), 1920 m. sausio 4 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64948&seqNr=2