1920 m. sausio 5 d. | Pirmojo lietuvių žydų bendruomenių suvažiavimo atidarymas
Šimtai metų praėjo kaip mes gyvename ir darbuojamės ranka su ranka. Ne taip, kaip didžios Valstybės, Lietuva nesistengia sudaryti gausingą armija. <…> Mes suprantame žydų tautinės autonomijos reikalingumą ir stengsimės, kad Lietuvoj visos tautos gyventų laisvos ir laimingos.
Pirmojo lietuvių žydų bendruomenių suvažiavimo atidarymas
1920 m. sausio 5 d. 5 val. popiet įvyko iškilmingas Pirmojo Lietuvos Žydų Bendruomenių suvažiavimo atidarymas, dalyvaujant 139 atstovams nuo 78 bendruomenių ir daugeliui svečių.
Suvažiavimą atidaro žydų reikalų Ministeris D – ras M. Soloveičikas. Kuris nurodo didelę reikšmę šio suvažiavimo, pašaukto pagrįsti pagrindui Lietuvos žydų tautinei autonomijai, gailėdamas, kad vargstantieji po lenkų okupacijos jungu žydai negali dalyvauti šiame suvažiavime, bet jis tvirtai tikįs, kad būsimasis Lietuvos žydų suvažiavimas įvyks Vilniuj, Lietuvos sostinėj ir žydų dvasinės kultūros ir visuomeningumo centro.
Ministeris Pirmininkas Galvanauskis Sveikina suvažiavimą Vyriausybės vardu ir karštis žodžiais linki jam sėkmingai ir naudingai naudotis. Jis išreiškia tvirto pasitikėjimo, kad bendros visų Lietuvos tautų pajėgos bus atkreiptos į nepriklausomos, laisvos ir laimingos Lietuvos sutvarkymą, kad Lietuvos Vyriausybė pasiryžusi įgyvendinti tautinės autonomijos principą visoms tautų mažumoms.
Užsienio Reikalų Ministeris prof. Voldemaras sveikina suvažiavimą šiais žodžiais: <Aš ateinu ne tik kaipo Vyriausybės atstovas, bet ir kaip Jūsų draugas, kuris daug iš Jūs yra pasimokęs. Kaip raudonas siūlas žydų istorijoj eina žydų moralės pagrindu įtaką, kurie vieni tai išlaikė sunkiausiose savo praeities valandose. Jaunesnė, kaip Jūs, lietuvių tauta. Šimtai metų praėjo kaip mes gyvename ir darbuojamės ranka su ranka. Ne taip, kaip didžios Valstybės, Lietuva nesistengia sudaryti gausingą armija. Mes kitų nenorime spaust ir žiūrim į tautines mažumas, kaip į lygiateises Lietuvos Valstybės sudėties dalis. Mes suprantame žydų tautinės autonomijos reikalingumą ir stengsimės, kad Lietuvoj visos tautos gyventų laisvos ir laimingos.
<…>
Ministeris D – ras Soloveičikas atstovų vardu su pasitenkinimu pažymi, jog vyriausybė savo pažiūromis dėl tautų santykių Lietuvoje su tikru noru pritarė tam, kas sudaro žydų tautinių siekimų esmę ir turi vilties, kad pirmutinius žingsnius į tautinės autonomijos įvykinimo žengus, tuojau bus žengiama tolyn. Paskui jis dėkoja visiems kitiems, kurie atvyko pasveikinti suvažiavimą.
<…>
Šaltinis: Pirmojo lietuvių žydų bendruomenių suvažiavimo atidarymas (1920, Sausio 13). Lietuva (9 (291), p. 2. [žiūrėta 2019-12-06]
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64930&seqNr=2
Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/portal/en/record/2021803/C1R0000025214.html?q=%C5%BEydai#dcId=1576844065364&p=1